1 These things spake Jesus; and lifting up his eyes to heaven, he said, Father, the hour is come; glorify thy Son, that the Son may glorify thee: 2 even as thou gavest him authority over all flesh, that to all whom thou hast given him, he should give eternal life. 3 And this is life eternal, that they should know thee the only true God, and him whom thou didst send, even Jesus Christ. 4 I glorified thee on the earth, having accomplished the work which thou hast given me to do. 5 And now, Father, glorify thou me with thine own self with the glory which I had with thee before the world was. 6 I manifested thy name unto the men whom thou gavest me out of the world: thine they were, and thou gavest them to me; and they have kept thy word. 7 Now they know that all things whatsoever thou hast given me are from thee: 8 for the words which thou gavest me I have given unto them; and they received them, and knew of a truth that I came forth from thee, and they believed that thou didst send me. 9 I pray for them: I pray not for the world, but for those whom thou hast given me; for they are thine: 10 and all things that are mine are thine, and thine are mine: and I am glorified in them. 11 And I am no more in the world, and these are in the world, and I come to thee. Holy Father, keep them in thy name which thou hast given me, that they may be one, even as we are. 12 While I was with them, I kept them in thy name which thou hast given me: and I guarded them, and not one of them perished, but the son of perdition; that the scripture might be fulfilled. 13 But now I come to thee; and these things I speak in the world, that they may have my joy made full in themselves. 14 I have given them thy word; and the world hated them, because they are not of the world, even as I am not of the world. 15 I pray not that thou shouldest take them from the world, but that thou shouldest keep them from the evil one. 16 They are not of the world, even as I am not of the world. 17 Sanctify them in the truth: thy word is truth. 18 As thou didst send me into the world, even so sent I them into the world. 19 And for their sakes I sanctify myself, that they themselves also may be sanctified in truth. 20 Neither for these only do I pray, but for them also that believe on me through their word; 21 that they may all be one; even as thou, Father, art in me, and I in thee, that they also may be in us: that the world may believe that thou didst send me. 22 And the glory which thou hast given me I have given unto them; that they may be one, even as we are one; 23 I in them, and thou in me, that they may be perfected into one; that the world may know that thou didst send me, and lovedst them, even as thou lovedst me. 24 Father, I desire that they also whom thou hast given me be with me where I am, that they may behold my glory, which thou hast given me: for thou lovedst me before the foundation of the world. 25 O righteous Father, the world knew thee not, but I knew thee; and these knew that thou didst send me; 26 and I made known unto them thy name, and will make it known; that the love wherewith thou lovedst me may be in them, and I in them.

1 Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: "Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave;

2 nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą.

3 Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų.

4 Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti.

5 Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą.

6 Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio.

7 Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs.

8 Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei.

9 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!

10 Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose.

11 Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu­tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes.

12 Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas.

13 Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą.

14 Aš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

15 Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto.

16 Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio.

17 Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa.

18 Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį.

19 Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa.

20 Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,­

21 kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei.

22 Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:

23 Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane.

24 Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą.

25 Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei.

26 Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose".