1 When Jesus had spoken these words, he went forth with his disciples over the brook Kidron, where was a garden, into which he entered, himself and his disciples. 2 Now Judas also, who betrayed him, knew the place: for Jesus oft-times resorted thither with his disciples. 3 Judas then, having received the band of soldiers, and officers from the chief priests and the Pharisees, cometh thither with lanterns and torches and weapons. 4 Jesus therefore, knowing all the things that were coming upon him, went forth, and saith unto them, Whom seek ye? 5 They answered him, Jesus of Nazareth. Jesus saith unto them, I am he. And Judas also, who betrayed him, was standing with them. 6 When therefore he said unto them, I am he, they went backward, and fell to the ground. 7 Again therefore he asked them, Whom seek ye? And they said, Jesus of Nazareth. 8 Jesus answered, I told you that I am he; if therefore ye seek me, let these go their way: 9 that the word might be fulfilled which he spake, Of those whom thou hast given me I lost not one. 10 Simon Peter therefore having a sword drew it, and struck the high priest’s servant, and cut off his right ear. Now the servant’s name was Malchus. 11 Jesus therefore said unto Peter, Put up the sword into the sheath: the cup which the Father hath given me, shall I not drink it?

12 So the band and the chief captain, and the officers of the Jews, seized Jesus and bound him, 13 and led him to Annas first; for he was father in law to Caiaphas, who was high priest that year. 14 Now Caiaphas was he that gave counsel to the Jews, that it was expedient that one man should die for the people.

15 And Simon Peter followed Jesus, and so did another disciple. Now that disciple was known unto the high priest, and entered in with Jesus into the court of the high priest; 16 but Peter was standing at the door without. So the other disciple, who was known unto the high priest, went out and spake unto her that kept the door, and brought in Peter. 17 The maid therefore that kept the door saith unto Peter, Art thou also one of this man’s disciples? He saith, I am not. 18 Now the servants and the officers were standing there, having made a fire of coals; for it was cold; and they were warming themselves: and Peter also was with them, standing and warming himself.

19 The high priest therefore asked Jesus of his disciples, and of his teaching. 20 Jesus answered him, I have spoken openly to the world; I ever taught in synagogues, and in the temple, where all the Jews come together; and in secret spake I nothing. 21 Why askest thou me? ask them that have heard me, what I spake unto them: behold, these know the things which I said. 22 And when he had said this, one of the officers standing by struck Jesus with his hand, saying, Answerest thou the high priest so? 23 Jesus answered him, If I have spoken evil, bear witness of the evil: but if well, why smitest thou me? 24 Annas therefore sent him bound unto Caiaphas the high priest.

25 Now Simon Peter was standing and warming himself. They said therefore unto him, Art thou also one of his disciples? He denied, and said, I am not. 26 One of the servants of the high priest, being a kinsman of him whose ear Peter cut off, saith, Did not I see thee in the garden with him? 27 Peter therefore denied again: and straightway the cock crew.

28 They lead Jesus therefore from Caiaphas into the Prætorium: and it was early; and they themselves entered not into the Prætorium, that they might not be defiled, but might eat the passover. 29 Pilate therefore went out unto them, and saith, What accusation bring ye against this man? 30 They answered and said unto him, If this man were not an evil-doer, we should not have delivered him up unto thee. 31 Pilate therefore said unto them, Take him yourselves, and judge him according to your law. The Jews said unto him, It is not lawful for us to put any man to death: 32 that the word of Jesus might be fulfilled, which he spake, signifying by what manner of death he should die.

33 Pilate therefore entered again into the Prætorium, and called Jesus, and said unto him, Art thou the King of the Jews? 34 Jesus answered, Sayest thou this of thyself, or did others tell it thee concerning me? 35 Pilate answered, Am I a Jew? Thine own nation and the chief priests delivered thee unto me: what hast thou done? 36 Jesus answered, My kingdom is not of this world: if my kingdom were of this world, then would my servants fight, that I should not be delivered to the Jews: but now is my kingdom not from hence. 37 Pilate therefore said unto him, Art thou a king then? Jesus answered, Thou sayest that I am a king. To this end have I been born, and to this end am I come into the world, that I should bear witness unto the truth. Every one that is of the truth heareth my voice. 38 Pilate saith unto him, What is truth?

And when he had said this, he went out again unto the Jews, and saith unto them, I find no crime in him. 39 But ye have a custom, that I should release unto you one at the passover: will ye therefore that I release unto you the King of the Jews? 40 They cried out therefore again, saying, Not this man, but Barabbas. Now Barabbas was a robber.

1 Baigęs kalbėti, Jėzus su savo mokiniais nuėjo anapus Kedrono upelio, kur buvo sodas. Jis ir mokiniai įėjo į sodą.

2 Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus ir Jo mokiniai dažnai ten rinkdavosi.

3 Taigi Judas, gavęs kareivių būrį ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnų, atėjo ten su žibintais, deglais ir ginklais.

4 Tuomet Jėzus, žinodamas visa, kas Jo laukia, išėjo į priekį ir paklausė: "Ko ieškote?"

5 Jie atsakė: "Jėzaus iš Nazareto!" Jėzus tarė jiems: "Tai Aš". Jo išdavėjas Judas irgi stovėjo tarp jų.

6 Kai Jėzus ištarė: "Tai Aš", jie atšoko atgal ir parpuolė ant žemės.

7 O Jis vėl juos klausė: "Ko ieškote?" Jie atsakė: "Jėzaus iš Nazareto".

8 Jėzus atsiliepė: "Jau jums sakiau, kad tai Aš. Jei tad manęs ieškote, leiskite šitiem pasišalinti",­

9 kad išsipildytų Jo pasakyti žodžiai: "Iš tų, kuriuos man davei, nepražudžiau nė vieno".

10 Tuomet Simonas Petras, kuris turėjo kalaviją, išsitraukė jį, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį. Tarnas buvo vardu Malkus.

11 Jėzus pasakė Petrui: "Kišk kalaviją į makštį! Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?"

12 Būrys, jo vadas ir žydų tarnai suėmė Jėzų, surišo

13 ir nuvedė pirmiausia pas Aną. Mat jis buvo tų metų vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis.

14 Tai tas pats Kajafas, kuris buvo žydams pataręs: "Geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą".

15 Paskui Jėzų nusekė Simonas Petras ir kitas mokinys. Tas mokinys buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu ir įėjo su Jėzumi į vyriausiojo kunigo kiemą.

16 O Petras liko stovėti lauke prie vartų. Tada anas mokinys, kuris buvo pažįstamas su vyriausiuoju kunigu, išėjo laukan, pasikalbėjo su durininke ir įsivedė Petrą vidun.

17 Tarnaitė durininkė tarė Petrui: "Ar tik ir tu nebūsi vienas iš to žmogaus mokinių?" Šis atsakė: "Ne!"

18 Ten stoviniavo samdiniai ir tarnai, dėl šalčio susikūrę ugnį, ir šildėsi. Prie jų atsistojo Petras ir taip pat šildėsi.

19 Vyriausiasis kunigas paklausė Jėzų apie Jo mokinius bei Jo mokymą.

20 Jėzus jam atsakė: "Aš viešai kalbėjau pasauliui. Aš visada mokiau sinagogoje ir šventykloje, kur visuomet susirenka žydai, ir nieko nekalbėjau slapčia.

21 Kodėl tad mane klausi? Klausk tų, kurie girdėjo, ką jiems kalbėjau. Jie žino, ką Aš sakiau".

22 Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: "Šitaip atsakai vyriausiajam kunigui?!"

23 Jėzus jam tarė: "Jei kalbėjau negerai, pasakyk, kas negerai, o jei gerai,­kodėl mane muši?"

24 Tada Anas pasiuntė Jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą.

25 Simonas Petras tebestovėjo ir šildėsi. Aplinkiniai paklausė jį: "Ar tik nebūsi vienas iš Jo mokinių?" Tas išsigynė: "Ne!"

26 Vienas iš vyriausiojo kunigo tarnų, giminaitis to, kuriam Petras nukirto ausį, pasakė: "Argi aš nemačiau tavęs sode kartu su Juo?"

27 Petras ir vėl išsigynė, ir tuojau pragydo gaidys.

28 Iš Kajafo rūmų jie nuvedė Jėzų į pretorijų. Buvo ankstyvas rytas. Jie patys nėjo į pretorijų, kad nesusiteptų ir galėtų valgyti Paschą.

29 Todėl Pilotas išėjo laukan pas juos ir paklausė: "Kuo kaltinate šitą žmogų?"

30 Jie atsakė: "Jeigu Jis nebūtų piktadarys, nebūtume tau Jo atvedę".

31 Pilotas jiems tarė: "Pasiimkite Jį ir teiskite pagal savo Įstatymą". Žydai jam atsakė: "Mums neleista nieko bausti mirtimi",­

32 kad išsipildytų Jėzaus žodžiai, kuriais Jis nurodė, kokia mirtimi Jam reikės mirti.

33 Tada Pilotas vėl įėjo į pretorijų, pasišaukė Jėzų ir paklausė: "Ar Tu esi žydų karalius?"

34 Jėzus jam atsakė: "Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?"

35 Pilotas tarė: "Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man Tave atvedė. Ką padarei?"

36 Jėzus atsakė: "Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia".

37 Tada Pilotas Jį paklausė: "Vadinasi, Tu esi karalius?" Jėzus atsakė: "Taip yra, kaip sakai: Aš esu karalius. Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kas laikosi tiesos, klauso mano balso".

38 Pilotas Jo paklausė: "O kas yra tiesa?!" Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus ir tarė jiems: "Aš nerandu Jame jokios kaltės.

39 Yra jūsų paprotys, kad per Paschą aš paleisčiau vieną suimtąjį. Tad ar norite, kad paleisčiau jums žydų karalių?"

40 Tada jie vėl visi ėmė šaukti: "Ne šitą, bet Barabą!" O Barabas buvo plėšikas.