1 Remember, O Jehovah, what is come upon us:
Behold, and see our reproach.
2 Our inheritance is turned unto strangers,
Our houses unto aliens.
3 We are orphans and fatherless;
Our mothers are as widows.
4 We have drunken our water for money;
Our wood is sold unto us.
5 Our pursuers are upon our necks:
We are weary, and have no rest.
6 We have given the hand to the Egyptians,
And to the Assyrians, to be satisfied with bread.
7 Our fathers sinned, and are not;
And we have borne their iniquities.
8 Servants rule over us:
There is none to deliver us out of their hand.
9 We get our bread at the peril of our lives,
Because of the sword of the wilderness.
10 Our skin is black like an oven,
Because of the burning heat of famine.
11 They ravished the women in Zion,
The virgins in the cities of Judah.
12 Princes were hanged up by their hand:
The faces of elders were not honored.
13 The young men bare the mill;
And the children stumbled under the wood.
14 The elders have ceased from the gate,
The young men from their music.
15 The joy of our heart is ceased;
Our dance is turned into mourning.
16 The crown is fallen from our head:
Woe unto us! for we have sinned.
17 For this our heart is faint;
For these things our eyes are dim;
18 For the mountain of Zion, which is desolate:
The foxes walk upon it.
19 Thou, O Jehovah, abidest for ever;
Thy throne is from generation to generation.
20 Wherefore dost thou forget us for ever,
And forsake us so long time?
21 Turn thou us unto thee, O Jehovah, and we shall be turned;
Renew our days as of old.
22 But thou hast utterly rejected us;
Thou art very wroth against us.
1 Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.
2 Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.
3 Mes esame našlaičiai, mūsų motinosnašlės;
4 privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.
5 Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.
6 Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.
7 Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.
8 Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.
9 Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.
10 Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.
11 Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.
12 Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.
13 Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.
14 Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.
15 Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.
16 Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.
17 Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.
18 Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.
19 Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.
20 Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?
21 Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!
22 Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?