1 尼布甲尼撒在位第二年， 他作了梦， 因此心里烦乱， 不能入睡。 2 于是王吩咐人把术士、用法术的、行邪术的和迦勒底人都召来， 要他们把王的梦告诉王。他们来了， 站在王面前。 3 王对他们说： "我作了一个梦， 心里烦乱， 我要知道这是什么梦。" 4 迦勒底人用亚兰话对王说： "愿王万岁！ 请把那梦告诉仆人， 我们好解释梦的意思。" 5 王回答迦勒底人说： "我已经定旨： 如果你们不把那梦和梦的意思向我说明， 就必被碎尸万段， 你们的家必成为废墟。 6 如果你们能把那梦和梦的意思向我解释， 就必从我这里得礼物、奖赏和大尊荣， 所以你们要把梦和梦的意思向我解释。" 7 他们第二次回答王说： "请王把梦告诉仆人， 我们好解释梦的意思。" 8 王回答说： "我清楚知道你们企图拖延时间， 因为你们看出我已经定旨。 9 如果你们不把那梦向我说明， 只有一个办法对付你们。你们串通在我面前胡言乱语， 希望时势有所改变。你们现在要把梦告诉我， 好使我知道你们真能把梦的意思向我解释。" 10 迦勒底人在王面前回答说： "世上没有人能把王所问的事说出来， 因为从来没有一个伟大和有权势的君王向术士、用法术的和迦勒底人询问过这样的事。 11 王所问的事很难答， 除了那不和世人同住的神明以外， 没有人能在王面前把这事说出来。" 12 因此， 王大发烈怒， 下令杀绝巴比伦所有的智慧人。 13 于是王的御旨发出， 要把智慧人都杀死； 人就寻找但以理和他的同伴， 要杀死他们。 14 那时， 王的护卫长亚略出来， 要杀死巴比伦的智慧人， 但以理就婉转机敏地向他询问； 15 但以理对王的护卫长亚略说： "王的命令为什么这样严厉呢？"亚略就把这事告诉但以理。 16 但以理就进去， 求王宽限， 使他可以把那梦的意思为王解释。 17 但以理回到自己的家里， 把这事告诉他的同伴哈拿尼雅、米沙利和亚撒利雅， 18 要他们为这隐秘的事祈求天上的 神怜悯， 免得但以理和他的同伴与巴比伦其余的智慧人一同灭亡。 19 于是这隐秘的事在夜间的异象中给但以理显明了。但以理就称颂天上的 神。 20 但以理说： "愿 神的名得称颂， 从永远直到永远， 因为智慧和能力都是属他的。 21 他改变时间、季节； 他废王、立王； 他赐智慧给智慧人， 赐知识给聪明人。 22 他显明深奥和隐密的事， 他洞悉暗中的一切， 因为光明与他同住。 23 我列祖的 神啊！ 我感谢你， 赞美你！ 你把智慧和能力赐了给我； 我们向你所求的， 现在你已向我显明， 把王的事告诉了我们。" 24 于是但以理进去见亚略， 就是王委派去杀绝巴比伦的智慧人的， 对他这样说： "不要杀绝巴比伦的智慧人； 请把我带到王面前， 我要把梦的意思向王解释。" 25 亚略就急忙把但以理带到王面前， 对王这样说： "我在被掳的犹大人中找到一个能把梦的意思向王说明的人。" 26 王问称为伯提沙撒的但以理说： "你能向我说明我所见的梦和梦的意思吗？" 27 但以理在王面前回答说： "王所问的那隐秘的事， 没有智慧人、用法术的、术士和占星家能向王解释； 28 只有一位在天上的 神能把一切隐秘的事显明； 他已经把日后将要发生的事告诉你尼布甲尼撒王了。你的梦和你躺在床上时脑海中出现的异象就是这样： 29 王啊！ 你躺在床上时， 想到日后将要发生的事， 那显明隐秘事的 神就把将要发生的事向你说明了。 30 现在这隐秘的事向我显明， 并不是因为我的智慧胜过所有的人， 而是要使王知道梦的意思和你心想明白的事。 31 "王啊！ 你正在观看， 看见有一座大像， 那像甚高， 非常光耀， 竖立在你面前， 样貌十分可怕。 32 这像的头是纯金的， 胸膛和手臂是银的， 腹和腰是铜的， 33 腿是铁的， 脚是铁和泥混杂的。 34 你正观看的时候， 有一块非人手凿成的石头， 击在那座大像铁和泥混杂的脚上， 把脚砸碎了。 35 于是铁、泥、铜、银、金都一同砸得粉碎， 好像夏天禾场上的糠秕， 被风吹散， 无处可寻； 那打碎这像的石头却变成一座大山， 充满全地。 36 "这就是那梦， 现在我们要在王面前讲解那梦的意思。 37 王啊！ 你是万王之王， 天上的 神已经把国度、权柄、能力和尊荣都赐给你； 38 也把散居在各处的世人、田野的走兽和空中的飞鸟， 都交在你手里， 使你管理这一切。你就是那金头。 39 在你以后， 另一国将兴起， 不及于你。后有第三国， 就是那铜的， 要统治全地。 40 还有第四国， 坚强如铁， 因为铁能砸碎击破万物； 铁怎样压碎一切， 那国也要照样砸碎一切。 41 正如你看见那像的脚和脚趾是窑匠的泥和铁混杂的， 那国也必分裂； 正如你看见铁和陶泥混合在一起， 那国也必有铁的坚硬。 42 那些脚趾是铁和泥混杂的， 那国也必是部分坚强， 部分脆弱。 43 你怎样看见铁和陶泥混合在一起， 那国的人也必和列国的人通婚混杂， 却不能彼此联合， 正如铁和泥不能混杂一样。 44 那些王在位的时候， 天上的 神必兴起另一个永不灭亡的国， 国权必不归给别族的人。这国必砸碎毁灭其他各国； 并且这国必存到永远。 45 正如你看见那块从山而出， 非人手凿成的石头， 把铁、铜、泥、银和金都砸碎了， 伟大的 神已把日后必有的结局都告诉王了。这梦是确实的， 梦的意思也是准确的。" 46 尼布甲尼撒王俯伏在地， 向但以理下拜， 又下令向但以理献上供物和香品。 47 王对但以理说： "你们的 神真是万神之神， 万王之王， 又是显明隐秘事的， 因为你能把这隐秘的事显明出来。" 48 于是王提升但以理， 赐他许多贵重的礼物， 使他管理巴比伦全省， 又立他为总长， 管理巴比伦所有的智慧人。 49 但以理求王， 王就委派沙得拉、米煞、亚伯尼歌管理巴比伦省的政务； 但以理却在朝中侍立。
1 Antraisiais Nebukadnecaro viešpatavimo metais Nebukadnecaras sapnavo sapną, kuris taip sujaudino jo dvasią, kad jis negalėjo miegoti.2 Tuomet karalius įsakė sušaukti žynius, astrologus, burtininkus ir chaldėjus, kad jie išaiškintų karaliui jo sapną. Jie atėjo ir stojo karaliaus akivaizdoje.3 Karalius jiems tarė: "Sapnavau sapną, kuris sujaudino mano dvasią; ir aš noriu jį žinoti".4 Chaldėjai atsakė karaliui: "Tegyvuoja karalius per amžius! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime".5 Karalius kalbėjo chaldėjams: "Aš jau nusprendžiau: jei nepasakysite mano sapno ir jo neišaiškinsite, liepsiu sukapoti jus į gabalus ir paversti griuvėsiais jūsų namus.6 Jei pasakysite sapną ir jį išaiškinsite, gausite iš manęs atpildą, dovanų ir didelę garbę! Pasakykite sapną ir jo išaiškinimą!"7 Jie antrą kartą atsakė: "Karalius tepasako sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime!"8 Karalius atsakė: "Aš aiškiai suprantu, kad norite laimėti laiko, nes žinote, kad aš jau nusprendžiau.9 Jei nepasakysite sapno, nepakeisiu sprendimo. Suprantu, kad norite man duoti melagingą ir klaidingą aiškinimą, laukdami, kol laikai pasikeis. Pasakykite sapną, tada žinosiu, kad galite jį ir išaiškinti!"10 Chaldėjai atsakė karaliui: "Nėra žemėje žmogaus, kuris galėtų įvykdyti karaliaus reikalavimą. Joks karalius, viešpats ar valdovas nėra nieko panašaus reikalavęs iš bet kokio astrologo, žynio ar chaldėjo.11 Dalykas, kurio karalius reikalauja, yra sunkus ir nėra nė vieno, kuris galėtų jį pasakyti karaliui. Tik dievai tą gali padaryti, bet jie negyvena tarp žmonių".12 Karalius labai užsirūstino dėl to ir įsakė sunaikinti visus Babilono išminčius.13 Kai karalius įsakė išžudyti išminčius, jie ieškojo nužudyti Danielių bei jo draugus.14 Tada Danielius išmintingai ir atsargiai kreipėsi į Arjochą, karaliaus sargybos viršininką, kuriam buvo pavesta išžudyti išminčius Babilone.15 Jis kreipėsi į Arjochą: "Kodėl toks griežtas karaliaus potvarkis?" Arjochas paaiškino Danieliui.16 Tuomet Danielius įėjo ir prašė karaliaus laiko, kad galėtų jam jo sapną išaiškinti.17 Sugrįžęs į savo namus, Danielius pranešė visa tai savo draugams Hananijai, Mišaeliui ir Azarijai,18 kad jie prašytų dangaus Dievo pasigailėjimo dėl šitos paslapties, kad Danielius ir jo draugai nepražūtų su kitais Babilono išminčiais.19 Danieliui nakties regėjime buvo apreikšta paslaptis. Tada jis šlovino dangaus Dievą, tardamas:20 "Palaimintas Dievo vardas per amžių amžius, nes Jam priklauso išmintis ir galia!21 Jis pakeičia laikus ir metus, pašalina ir įstato karalius, teikia išminties ir supratimo.22 Jis apreiškia gilybes ir paslaptis, žino, kas yra tamsoje, ir šviesa yra aplinkui Jį.23 Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėmeatidengei karaliaus paslaptį".24 Po to Danielius nuėjo pas Arjochą, kuriam karalius buvo pavedęs išžudyti Babilono išminčius, ir jam tarė: "Nežudyk Babilono išminčių! Vesk mane pas karalių, aš pasakysiu jam išaiškinimą".25 Arjochas skubiai nuvedė Danielių pas karalių ir jam pranešė: "Radau vyrą iš Judo tremtinių, kuris gali pasakyti karaliui išaiškinimą".26 Karalius tarė Danieliui, kurio vardas buvo Beltšacaras: "Ar tu gali pasakyti, ką sapnavau, ir tą sapną man išaiškinti?"27 Danielius atsakė karaliui: "Išminčiai, žyniai, ženklų aiškintojai ir astrologai negali atskleisti karaliui paslapties, kurią karalius siekia sužinoti.28 Tačiau danguje yra Dievas, kuris apreiškia paslaptis ir šiuo sapnu praneša karaliui Nabuchodonosarui, kas įvyks paskutinėmis dienomis. Tavo sapnas ir regėjimai buvo tokie:29 tu, karaliau, gulėdamas lovoje galvojai, kas įvyks po to, o Tas, kuris atskleidžia paslaptis, parodė tau, kas įvyks.30 Man šita paslaptis apreikšta ne todėl, kad esu už kitus išminčius pranašesnis, bet kad sapno išaiškinimas būtų žinomas tau, karaliau, ir tu pažintum savo širdies mintis.31 Tu, karaliau, regėjai didelę statulą; jos spindesys buvo nepaprastas, ji stovėjo prieš tave, jos išvaizda buvo baisi.32 Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankosiš sidabro, juosmuo ir strėnosiš vario,33 blauzdosiš geležies, kojosiš geležies ir iš molio.34 Tau bežiūrint į ją, atlūžęs be žmogaus rankų pagalbos akmuo smogė į statulos kojas ir sutrupino jas.35 Subyrėjo geležis, molis, varis, sidabras ir auksasviskas tapo lyg pelai klojime rudenį. Juos išnešiojo vėjas, nepalikęs jokio pėdsako. O akmuo, kuris smogė į statulą, tapo dideliu kalnu ir pripildė visą žemę.36 Toks buvo sapnas. Dabar išaiškinsiu jį karaliui.37 Tu, karaliau, esi karalių karalius, nes dangaus Dievas suteikė tau karalystę, galybę bei garbę.38 Visur gyvenančius žmones, laukinius žvėris ir padangės paukščius atidavė į tavo rankas ir padarė tave visa ko valdovu. Tu esi auksinė galva.39 Po tavęs iškils kita karalystė, silpnesnė už tavo; trečioji karalystė, varinė, viešpataus visai žemei.40 Ketvirtoji karalystė bus stipri kaip geležis. Kaip geležis sudaužo ir sutrupina viską, taip ši karalystė sutrupins visas kitas.41 Kaip sapne regėjai, kad statulos kojos ir jų pirštai buvo dalinai iš molio ir dalinai iš geležies, taip ketvirtoji karalystė bus pasidalinusi, tačiau geležies stiprumo bus joje, nes tu matei geležį, sumaišytą su moliu.42 Kadangi kojų pirštai buvo iš geležies ir molio, tai karalystė bus dalinai stipri ir dalinai trapi.43 O kadangi regėjai geležį, maišytą su moliu, tai reiškia, kad jie susimaišys per žmogaus sėklą, tačiau nesusijungs, kaip geležis nesusijungia su moliu.44 Tų karalių dienomis dangaus Dievas įsteigs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta, kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes ir pati pasiliks per amžius,45 kaip tu matei nuo kalno be žmogaus rankos pagalbos atlūžusį akmenį, kuris sutrupino geležį, varį, molį, sidabrą ir auksą. Didysis Dievas parodė tau, karaliau, kas bus ateityje. Sapnas yra tikras ir jo aiškinimas teisingas".46 Tada karalius Nebukadnecaras parpuolė veidu į žemę, pagarbino Danielių ir įsakė aukas bei smilkalus jam aukoti.47 Karalius Danieliui tarė: "Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!"48 Tada karalius išaukštino Danielių, davė jam daug brangių dovanų ir paskyrė jį Babilono srities valdovu ir visų Babilono išminčių vyriausiuoju valdytoju.49 Danieliaus prašomas, karalius paskyrė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą reikalų tvarkytojais Babilono sričiai, o Danielius pasiliko karaliaus rūmuose.