1 过了年， 在列王出征的时候， 大卫派遣约押和自己的臣仆， 以及以色列众军一同出征。他们歼灭了亚扪人， 并且包围了拉巴。大卫却留在耶路撒冷。 2 有一天近黄昏的时候， 大卫从床上起来， 在王宫的平顶上散步。他从平顶上看见一个妇人在洗澡； 这妇人容貌美丽。 3 大卫派人去查问那妇人是谁。有人说： "这不是以连的女儿、赫人乌利亚的妻子拔示巴吗？" 4 于是大卫差派使者去把她接来。她来到大卫那里， 大卫就与她同房。那时她的月经刚得洁净。事后， 她就回家去了。 5 后来那妇人怀了孕， 就打发人去告诉大卫， 说： "我怀孕了！ " 6 大卫派人到约押那里， 说： "你打发赫人乌利亚到我这里来。"约押就打发乌利亚去见大卫。 7 乌利亚来到大卫那里， 大卫就问约押和士兵可好， 又问战场上的情形怎样。 8 大卫对乌利亚说： "你回家去， 洗洗脚吧！ "乌利亚就离开了王宫。随后王的一份礼物也跟着送去。 9 乌利亚却和他主人的臣仆一同睡在王宫门外， 没有回到自己家里去。 10 有人告诉大卫说： "乌利亚没有下到自己家里去。"大卫就问乌利亚： "你不是从远路回来吗？为什么不下到自己家里去呢？" 11 乌利亚回答大卫说： "约柜、以色列人和犹大人都住在棚里， 我主人约押和我主人的臣仆都在野地安营， 我怎能回家吃喝， 与妻子同睡呢？我指着王和王的生命发誓： 我绝不敢作这样的事。" 12 大卫对乌利亚说： "你今天还留在这里， 明天我才打发你去。"那一天， 乌利亚就留在耶路撒冷。 13 次日， 大卫召了乌利亚来， 叫乌利亚与他一起吃喝， 使他喝醉。到了晚上， 乌利亚出去， 与他主人的臣仆一同睡在自己的床铺上， 还是没有下到自己家里去。 14 到了早晨， 大卫写了一封给约押的信， 交乌利亚亲手带去。 15 他在信里写着说： "要把乌利亚派到战斗最猛烈的前线去， 然后你们就退到他后边， 让他被击杀。" 16 那时， 约押正在围城， 他知道哪里有强悍的守军， 就派乌利亚到那里去。 17 城里的人出来， 与约押交战。大卫的仆人中有一些倒毙了， 赫人乌利亚也死了。 18 于是， 约押派人去把战事的一切情形都报告大卫。 19 他又吩咐那使者说： "你把战事的一切情形对王说完了以后， 20 王若是大怒， 责问你： ‘你们为什么那样靠近那城争战呢？你们不知道敌人会从城墙上射箭下来吗？ 21 从前击杀了耶路．比设的儿子亚比米勒的是谁呢？不是一个妇人从城墙上把一块磨石丢在他身上， 他就死在提备斯吗？你们为什么靠近城墙呢？’你就回答： ‘王的仆人赫人乌利亚也死了。’" 22 于是那使者去了； 他一来到， 就把约押差遣他所要说的一切都报告了大卫。 23 那使者又对大卫说： "那些人比我们强， 他们出到旷野攻打我们， 我们把他们赶回城门口。 24 那时射手从城墙上射王的仆人； 王的仆人中有些阵亡了， 你的仆人赫人乌利亚也死了。" 25 大卫对那使者说： "你要对约押这样说： ‘不要为这件事难过， 因为刀剑有时吞灭这人， 有时吞灭那人。你只要加紧攻打这城， 把城毁灭。’你要这样鼓励他。" 26 乌利亚的妻子听到丈夫乌利亚死了， 就为他哀哭。 27 守丧期一过， 大卫就派人去把拔示巴接到宫里， 她就作了大卫的妻子， 给大卫生了一个儿子。大卫所作的这事， 耶和华看为恶。

1 Praėjus metams, tuo laiku, kai karaliai eina į karą, Dovydas pasiuntė Joabą su savo tarnais ir visą Izraelio kariuomenę, kurie nugalėjo amonitus ir apgulė Rabą. Bet Dovydas pasiliko Jeruzalėje.2 Kartą vakare Dovydas atsikėlė nuo savo lovos ir vaikščiojo ant karaliaus namų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį; moteris buvo labai graži.3 Dovydas pasiuntė sužinoti, kas ji. Jam buvo pranešta, kad tai Eliamo duktė Batšeba, hetito Ūrijos žmona.4 Dovydas pasiuntė savo tarnus ją atvesti. Ji atėjo pas jį, ir jis sugulė su ja, nes ji buvo apsivaliusi nuo savo nešvarumo. Ir ji sugrįžo į savo namus.5 Moteris pastojo ir pasiuntė pas Dovydą pranešti: "Aš esu nėščia".6 Dovydas pasiuntė pasakyti Joabui, kad atsiųstų jam hetitą Ūriją. Joabas pasiuntė Ūriją pas Dovydą.7 Kai Ūrija atėjo pas Dovydą, jis teiravosi, kaip sekasi Joabui, kariams ir kaip vyksta karas.8 Po to Dovydas tarė Ūrijai: "Eik į savo namus ir nusiplauk kojas". Ūrijai išėjus iš karaliaus namų, jam iš paskos nunešė karališkų valgių.9 Bet Ūrija nėjo namo ir atsigulė karaliaus namų prieangyje su visais savo valdovo tarnais.10 Kai Dovydui pranešė, kad Ūrija nėjo namo, Dovydas paklausė Ūrijos: "Tu atėjai iš kelionės. Kodėl neini į savo namus?"11 Ūrija atsakė Dovydui: "Skrynia, Izraelis ir Judas gyvena palapinėse, o mano valdovas Joabas ir mano valdovo tarnai apsistoję atvirame lauke. Kaip aš galiu eiti į savo namus valgyti, gerti ir miegoti su savo žmona? Kaip tu gyvas ir gyva tavo siela, aš to nedarysiu!"12 Dovydas tarė: "Pasilik dar šiandien čia, o rytoj aš tave išleisiu". Ūrija pasiliko Jeruzalėje dar vieną dieną iki rytojaus.13 Dovydas pasikvietė jį, jis valgė ir gėrė su Dovydu, ir Dovydas jį nugirdė. Vakare Ūrija išėjo miegoti kartu su savo valdovo tarnais, tačiau į savo namus nėjo.14 Rytą Dovydas parašė Joabui laišką ir jį pasiuntė per Ūriją.15 Laiške jis rašė: "Pastatyk Ūriją į smarkiausios kovos priekį ir atsitraukite, kad jis žūtų".16 Joabas, apgulęs miestą, pastatė Ūriją į tokią vietą, apie kurią žinojo, kad ten stovi drąsūs žmonės.17 Miesto žmonės išėjo ir kovėsi su Joabu. Ir krito keletas iš tautos, iš Dovydo tarnų, ir hetitas Ūrija žuvo taip pat.18 Joabas pasiuntė Dovydui pranešimą apie mūšio eigą.19 Pasiuntiniui įsakė: "Kai pabaigsi pasakoti karaliui apie mūšį,20 jei karalius supyks ir sakys tau: ‘Kodėl taip priartėjote prie miesto kovodami? Argi nežinojote, kad jie šaudys nuo sienų?21 Kas užmušė Jerubešeto sūnų Abimelechą? Argi ne moteris, numetusi ant jo girnų akmenį nuo sienos taip, kad jis mirė Tebece? Kodėl priartėjote prie sienų?’ Atsakyk jam: ‘Tavo tarnas hetitas Ūrija taip pat miręs’ ".22 Pasiuntinys nuėjo ir pranešė Dovydui visa, ką Joabas buvo jam įsakęs.23 Ir pasiuntinys sakė Dovydui: "Vyrai įveikė mus ir išėjo prieš mus į atvirą lauką, bet mes juos nustūmėme ligi miesto vartų.24 Šauliai šaudė į tavo tarnus nuo sienų, ir keletas tavo tarnų žuvo. Ir tavo tarnas hetitas Ūrija taip pat miręs".25 Tuomet Dovydas tarė pasiuntiniui: "Pasakyk Joabui dėl to nenusiminti, nes kardas ryja tai vieną, tai kitą. Tegul sustiprina miesto puolimą ir jį sugriauna. Taip jį padrąsink".26 Ūrijos žmona, išgirdusi, kad jos vyras žuvo, gedėjo dėl savo vyro.27 Gedului pasibaigus, Dovydas parsivedė ją į savo namus. Ji tapo jo žmona ir pagimdė jam sūnų. Bet šis dalykas, kurį padarė Dovydas, nepatiko Viešpačiui.