1 大卫的儿子押沙龙有一个美丽的妹妹， 名叫他玛； 大卫的儿子暗嫩爱上了她。 2 暗嫩为了他妹妹他玛的缘故， 因爱成病。因为他玛还是处女， 所以暗嫩看来很难对她采取什么行动。 3 暗嫩有一个朋友， 名叫约拿达， 是大卫的哥哥示米亚的儿子。约拿达是一个非常狡猾的人。 4 他问暗嫩说： "王子啊！ 你为什么一天比一天瘦弱呢？你可以告诉我吗？"暗嫩说： "我爱上了我兄弟押沙龙的妹妹他玛。" 5 约拿达对他说： "你可以躺在床上装病。你父亲来看你的时候， 你就对他说： ‘求你叫我的妹妹他玛来， 把食物递给我吃； 叫她在我眼前预备食物， 好使我可以看见， 也可以从她的手中取食。’" 6 于是暗嫩躺着装病。王来看他， 暗嫩对王说： "求你叫我的妹妹他玛来， 叫她在我眼前给我做两个饼， 我可以从她的手里拿过来吃。" 7 大卫就派人到宫里去对他玛说： "你到你哥哥暗嫩的屋里去， 为他预备食物。" 8 他玛就到她哥哥暗嫩的屋里去； 暗嫩正躺着。他玛取了点面， 把面和好， 就在暗嫩面前做饼， 并且把饼烤熟了。 9 她拿过锅来， 在他面前把饼倒出来， 暗嫩却不肯吃， 他说： "叫众人离开我出去！ "众人就都离开他出去了。 10 暗嫩对他玛说： "把食物带到卧房来， 我好从你的手里拿过来吃。"他玛拿着她做好的饼， 进了卧房， 到她哥哥暗嫩那里去。 11 他玛上到他面前， 给他吃的时候， 暗嫩却拉住她， 对她说： "妹妹， 来与我同寝吧！ " 12 他玛对他说： "不要！ 哥哥！ 不要污辱我！ 在以色列中不可作这样的事。你不要作这丑事。 13 至于我， 我到哪里除去我的耻辱呢？至于你， 你在以色列中也会成了一个愚妄的人。现在请你去对王说， 他必不会禁止我归你的。" 14 但暗嫩不肯听她的话， 他又比他玛有力， 就污辱了她， 与她同寝。 15 事后， 暗嫩非常恨她； 他对他玛的恨比以前对她的爱更大， 所以暗嫩对她说： "你起来！ 走吧！ " 16 他玛却对他说： "我的哥哥啊， 不！ 你赶我出去的这罪比你刚才与我所行的罪更大了。"但是暗嫩不肯听她的话， 17 就叫了侍候他的仆人来， 说： "把这女人从我面前赶到外面去， 然后把门锁上。" 18 那时他玛身上穿着长袖彩衣， 因为未嫁的公主都是这样穿的。那侍候暗嫩的仆人把她赶到外面去， 随后把门锁上。 19 他玛把尘土撒在自己的头上， 撕裂身上的长袖彩衣， 又把一只手放在头上， 一边行走一边哭叫。 20 她哥哥押沙龙问她： "是不是你哥哥暗嫩与你亲近了？我妹妹啊， 你现在不要作声， 他是你的哥哥， 你不要把这事放在心上。"于是他玛孤单凄凉地住在她哥哥押沙龙的家里。 21 大卫王听见了这一切事， 就非常生气。 22 押沙龙什么话都没有对暗嫩说。押沙龙恨暗嫩， 因为暗嫩污辱了他的妹妹他玛。 23 两年以后， 在以法莲边界的巴力．夏琐， 押沙龙雇了人为他剪羊毛， 押沙龙邀请王所有的儿子到那里去。 24 押沙龙去见王说： "看哪！ 现在你的仆人雇了人剪羊毛； 请王和王的臣仆与我一同去。" 25 王对押沙龙说： "不！ 我儿， 我们不必都去， 免得我们成为你的重担。"押沙龙再三勉强王去， 王还是不肯去， 只是为他祝福。 26 押沙龙说： "王若是不去， 求王让我的哥哥暗嫩与我一同去。"王问他： "为什么要他与你一同去呢？" 27 押沙龙再三求王， 王就派暗嫩和王所有的儿子与他一同去。 28 押沙龙吩咐他的仆人说： "你们注意！ 暗嫩酒酣耳热的时候， 我对你们说： ‘击杀暗嫩！ ’你们就把他杀死。不要惧怕， 这不是我吩咐你们的吗？你们要坚强， 作勇敢的人。" 29 押沙龙的仆人就照押沙龙所吩咐的， 向暗嫩行了。王所有的儿子就起来， 各人骑上自己的骡子逃跑了。 30 他们还在路上的时候， 有消息传到大卫那里， 说： "押沙龙杀了王所有的儿子， 没有剩下一个。" 31 王就起来， 撕裂衣服， 躺在地上。侍立在他身旁的所有臣仆， 也都撕裂衣服。 32 大卫的哥哥示米亚的儿子约拿达说： "我主不要以为所有的年轻人、王的儿子都被杀死了。其实死的只有暗嫩一人； 自从暗嫩污辱了押沙龙的妹妹他玛那一天起， 押沙龙就定意要杀死他了。 33 现在我主我王不要把这事放在心上， 以为王所有的儿子都死了。其实死的只有暗嫩一人。" 34 押沙龙逃走了。守望的年轻人举目观看， 看见许多人从后面山坡旁边的路而来。 35 约拿达对王说： "看哪！ 王的儿子都回来了。正如你仆人所说的， 事情果然是这样。" 36 他刚说完了， 王的众子就都来到了， 他们都放声大哭； 王和他所有的臣仆也都号咷痛哭。 37 押沙龙逃亡， 走到基述王亚米忽的儿子达买那里去了。大卫天天为他的儿子哀伤。 38 押沙龙逃亡， 逃到基述那里去， 在那里住了三年。 39 大卫的心不再怀恨押沙龙， 对暗嫩的死也不再那么难过了。
1 Dovydo sūnus Abšalomas turėjo gražią seserį, vardu Tamara. Ją pamilo Dovydo sūnus Amnonas.2 Amnonas taip liūdėjo, kad susirgo dėl savo sesers Tamaros. Ji buvo mergaitė, ir Amnonui atrodė sunku ką nors jai padaryti.3 Amnonas turėjo draugą Jonadabą, Dovydo brolio Šimos sūnų. Jonadabas buvo labai gudrus vyras.4 Jis klausė Amnoną: "Kodėl tu, karaliaus sūnau, eini liesyn diena po dienos? Gal man pasakysi?" Amnonas jam atsakė: "Aš myliu Tamarą, savo brolio Abšalomo seserį".5 Jonadabas jam tarė: "Apsimesk sergančiu ir nesikelk iš lovos. Kai tavo tėvas ateis aplankyti tavęs, sakyk: ‘Tegul ateina mano sesuo Tamara ir paruošia man matant valgio, kad valgyčiau iš jos rankų’ ".6 Amnonas atsigulė ir apsimetė sergąs. Karaliui atėjus jo aplankyti, Amnonas prašė karaliaus: "Prašau, tegul ateina mano sesuo Tamara ir paruošia man matant pora pyragaičių, kad valgyčiau iš jos rankų".7 Dovydas pasiuntė pas Tamarą į namus, sakydamas: "Nueik į brolio Amnono namus ir paruošk jam valgį".8 Ji, nuėjusi į savo brolio Amnono namus, kur jis gulėjo, suminkė jam matant ir iškepė pyragaičių.9 Ji išėmė juos iš keptuvės ir padėjo priešais jį, bet jis atsisakė valgyti. Amnonas sakė: "Tegul visi išeina". Ir visi žmonės išėjo.10 Tada Amnonas tarė Tamarai: "Atnešk valgį į kambarį, kad valgyčiau iš tavo rankų". Tamara ėmė pyragaičius, kuriuos buvo iškepusi, ir atnešė savo broliui Amnonui į kambarį.11 Jai įnešus valgį, Amnonas, nutvėręs ją, tarė: "Gulk su manimi, mano seserie".12 Ji jam atsakė: "Ne, broli, neprievartauk manęs, nes taip neturi būti daroma Izraelyje. Nedaryk šitos kvailystės.13 Kur aš dingsiu iš gėdos? Ir tu būsi kaip kvailys Izraelyje. Geriau pasikalbėk su karaliumi. Jis neatsisakys manęs tau duoti".14 Tačiau Amnonas nenorėjo klausyti jos ir, būdamas už ją stipresnis, išprievartavo ją.15 Po to Amnonas pradėjo jos labai nekęsti. Ta neapykanta buvo didesnė už jo meilę. Amnonas tarė jai: "Kelkis ir eik sau!"16 O ji jam atsakė: "Išvarydamas mane, tu pasielgi dar pikčiau, negu prieš tai". Tačiau jis nenorėjo jos klausyti.17 Pasišaukęs savo tarną, įsakė jam išvaryti Tamarą ir uždaryti duris paskui ją.18 Ji vilkėjo įvairių spalvų drabužiu, nes tokius rūbus dėvėdavo karaliaus dukterys mergaitės. Jo tarnas, išvedęs ją laukan, uždarė duris paskui ją.19 Tamara apsibarstė galvą pelenais, persiplėšė įvairiaspalvį drabužį, kurį vilkėjo, ir ėjo verkdama, uždėjusi ranką sau ant galvos.20 Jos brolis Abšalomas klausė: "Ar tavo brolis Amnonas buvo su tavimi? Tačiau dabar tylėk, mano seserie. Jis yra tavo brolis, nesisielok dėl to". Tamara pasiliko netekėjusi savo brolio Abšalomo namuose.21 Karalius Dovydas, išgirdęs visa tai, labai supyko.22 Abšalomas nekalbėjo su Amnonu nei geruoju, nei piktuoju, nes jis nekentė Amnono už tai, kad jis išprievartavo jo seserį Tamarą.23 Praėjus dvejiems metams, Abšalomas kirpo avis Baal Hacore prie Efraimo ir kvietė visus karaliaus sūnus.24 Abšalomas, atėjęs pas karalių, tarė: "Kerpamos mano avys. Kviečiu karalių ir jo tarnus pas save".25 Karalius atsakė: "Ne, sūnau. Mes visi neisime, kad tavęs neapsunkintume". Nors Abšalomas įkalbinėjo, tačiau karalius nenorėjo eiti, bet palaimino jį.26 Tada Abšalomas tarė: "Jei ne, prašau leisk nors mano brolį Amnoną eiti su mumis". Karalius atsakė: "Kodėl jis turėtų eiti su tavimi?"27 Abšalomui labai prašant, karalius leido Amnonui ir visiems savo sūnums eiti su juo.28 Abšalomas įsakė savo tarnams: "Kai Amnonas bus įsilinksminęs nuo vyno ir aš jums pasakysiu: ‘Muškite Amnoną’, nužudykite jį; nebijokite, nes aš įsakau jums. Būkite drąsūs ir narsūs".29 Tarnai padarė Amnonui, kaip Abšalomas įsakė. Tada visi karaliaus sūnūs atsikėlę užsėdo kiekvienas ant savo mulo ir pabėgo.30 Jiems dar negrįžus, Dovydą pasiekė gandas: "Abšalomas užmušė visus karaliaus sūnus ir nė vieno nepaliko".31 Tuomet karalius persiplėšė savo drabužius ir atsigulė ant žemės, ir visi tarnai stovėjo šalia su perplėštais drabužiais.32 Dovydo brolio Šimos sūnus Jonadabas tarė: "Tegul mano valdovas negalvoja, kad jie nužudė visus karaliaus sūnus. Tik Amnonas vienas yra miręs Abšalomo įsakymu, nes Abšalomas buvo nusprendęs taip padaryti nuo tos dienos, kai Amnonas išprievartavo jo seserį Tamarą.33 Mano valdove karaliau, nesisielok ir negalvok, kad visi tavo sūnūs žuvę, nes tik Amnonas vienas yra žuvęs".34 Abšalomas pabėgo. Jaunuolis, einąs sargybą, pakėlė akis ir pamatė daug žmonių, ateinančių pakalnės keliu.35 Jonadabas tarė karaliui: "Štai, tavo sūnūs ateina, kaip tavo tarnas ir sakė".36 Jam pabaigus kalbėti, atėjo karaliaus sūnūs. Jie pakėlė balsus ir verkė, karalius ir visi jo tarnai taip pat labai verkė.37 Abšalomas pabėgęs nuvyko pas Gešūro karalių, Amihudo sūnų Talmają. Dovydas ilgai liūdėjo savo sūnaus.38 Abšalomas, pabėgęs į Gešūrą, ten išbuvo trejus metus.39 Karalius pradėjo ilgėtis Abšalomo, nes jau buvo nusiraminęs dėl Amnono mirties.