1 大卫数点了跟随他的人， 亦立千夫长、百夫长率领他们。 2 大卫派遣众人出战： 三分之一在约押手下， 三分之一在约押的兄弟、洗鲁雅的儿子亚比筛手下， 三分之一在迦特人以太手下。大卫对众人说： "我也必与你们一同出战。" 3 众人却说： "你不可以出战。因为如果我们逃跑， 他们不会把我们放在心上， 即使我们死了一半， 他们也不会把我们放在心上。因为你一个人抵得上我们一万人； 所以你最好还是留在城里， 随时支援我们。" 4 王对他们说： "你们看怎么好， 我就怎样作吧！ "于是王站在城门旁边， 众人组成百人一队或千人一队出发了。 5 王吩咐约押、亚比筛和以太说： "为我的缘故， 你们要宽待那年轻人押沙龙。"王为押沙龙吩咐众将领的话， 众人都听到了。 6 众人出到田野迎战以色列人； 战争发生在以法莲的树林里。 7 在那里， 以色列人在大卫的臣仆面前被打败了； 那天被杀的人很多， 共有二万人。 8 战事在那里蔓延到全地； 那一天， 树林所吞灭的比刀剑所吞灭的更多。 9 押沙龙偶然遇上了大卫的臣仆。那时押沙龙骑着骡子， 骡子从一棵大橡树茂密的树枝下经过， 押沙龙的头发被橡树枝紧紧勾住， 他就吊在空中， 他所骑的骡子却跑开了。 10 有一个人看见了， 就告诉约押说： "看哪！ 我看见押沙龙悬在一棵橡树上。" 11 约押对那向他报告的人说： "你既然看见了， 为什么不当场把他击杀， 落在地上呢？那样， 我就赏赐你一百一十四克银子和一条腰带。" 12 那人回答约押： "就是量十一公斤银子放在我手中， 我也不敢伸手伤害王的儿子， 因为我们亲耳听见王吩咐你、亚比筛和以太说： ‘你们要为我的缘故， 照顾那年轻人押沙龙。’ 13 我若是胆大妄为伤害了他的性命， 那时你也不会维护我。" 14 约押说： "我不能与你这样耽误时间。"于是约押手里拿起三根短矛， 趁押沙龙还悬挂在橡树上的时候， 就刺透了他的心。 15 给约押拿武器的十个年轻人围着押沙龙， 攻击他， 把他杀死。 16 约押吹响号角， 众人就回来， 不再追赶以色列人； 因为约押拦阻众人继续追赶。 17 他们把押沙龙的尸体抬起来， 丢在树林中的一个大坑里， 又在上面堆起一大堆石头。以色列众人都逃跑， 各回自己的家去了。 18 押沙龙生前曾在王谷为自己立了一根石柱， 因为他想： "我没有儿子记念我的名字。"他就以自己的名字称那石柱。因此人称那石柱为押沙龙柱， 直到今日。 19 撒督的儿子亚希玛斯说： "让我跑去， 把这好消息向王报告， 就是耶和华已经把他从仇敌的手中拯救出来了。" 20 约押对他说： "你今天不可去报消息， 改天才可以去报。你今天不可去报消息， 因为王的儿子死了。" 21 于是约押对一个古实人说： "你去把你所看见的告诉王吧！ "那古实人叩拜了约押， 就跑去了。 22 撒督的儿子亚希玛斯又对约押说： "不管怎样， 请让我也跟着那古实人跑去。"约押说： "你为什么要跑去呢？我儿， 你是不会得到报消息的赏赐的。" 23 "不管怎样， 请让我跑去！ "于是约押对他说： "你跑去吧！ "亚希玛斯就沿着约旦河大道跑去， 赶过了那古实人。 24 那时， 大卫正坐在内外城门中间的地方。守望的人上到城楼的平顶上， 举目观看， 见有一个人独自跑来。 25 守望的人就喊叫， 把这事告诉王； 王说： "他若是单独一人， 必是来报好消息的。"那人越走越近了。 26 后来， 守望的人又看见另一个人跑来， 就对守城门的人喊叫， 说： "看哪！ 又有一个人独自跑来！ "王说： "这也必是来报好消息的。" 27 守望的人说： "我看前头那人的跑法好像撒督的儿子亚希玛斯的跑法一样。"王说： "他是个好人， 必是带好消息来的。" 28 亚希玛斯向王呼叫， 说： "平安！ "就脸伏于地， 叩拜王， 说： "耶和华你的 神是应当称颂的， 因为他已经把举手攻击我主我王的人交给你了！ " 29 王问： "那年轻人押沙龙平安不平安？"亚希玛斯回答： "约押差派王的仆人， 就是你的仆人我来的时候， 我看见有大动乱， 却不知道是什么事。" 30 王说： "你退到一旁， 站在那里！ "他就退到一旁， 站在那里。 31 那古实人也到了。他说： "有好消息报给我主我王； 今天耶和华已经救你脱离那些起来攻击你的人的手了！ " 32 王问古实人： "那年轻人押沙龙平安吗？"古实人回答： "愿我主我王的仇敌和一切来攻击你、伤害你的人， 都像那年轻人一样。" 33 王悲恸得全身发抖， 就上城楼去哀哭。他一面走一面这样说： "我儿押沙龙啊！ 我儿， 我儿押沙龙啊！ 但愿我替你死。押沙龙啊！ 我儿， 我儿啊！ "（本节在《马索拉抄本》为19:1）

1 Dovydas apžiūrėjo savo žmones ir paskyrė jiems tūkstantininkus ir šimtininkus.2 Dovydas paskirstė karius į tris dalis; jiems vadovavo Joabas, Cerujos sūnus Abišajias, Joabo brolis, ir gatietis Itajas. Tuomet karalius tarė kariams: "Aš eisiu su jumis".3 Žmonės atsakė: "Tu neisi su mumis! Jei mes turėsime bėgti arba pusė mūsų žus, jie mūsų nežiūrės. Tu vertas dešimt tūkstančių mūsų. Būtų geriau, jei teiktum mums pagalbą iš miesto".4 Karalius jiems atsakė: "Darysiu, kas jums atrodo geriausia". Karalius stovėjo prie vartų, o visi žmonės išėjo šimtais ir tūkstančiais.5 Karalius įsakė Joabui, Abišajui ir Itajui: "Saugokite mano vaiką Abšalomą!" Visi žmonės girdėjo tą karaliaus įsakymą vadams.6 Žmonės išėjo prieš Izraelį. Mūšis įvyko Efraimo miške.7 Izraelio žmonės buvo nugalėti Dovydo tarnų, ir buvo nužudyta tą dieną dvidešimt tūkstančių vyrų.8 Mūšis išsiplėtė visoje apylinkėje. Miške žuvo daugiau žmonių, negu nuo kardo.9 Abšalomas susitiko su Dovydo tarnais. Abšalomas jojo ant mulo. Kai jo mulas bėgo po dideliu ąžuolu, Abšalomo galva įstrigo tarp ąžuolo šakų, ir jis liko kaboti tarp dangaus ir žemės, o jo mulas, ant kurio jis jojo, nubėgo.10 Vienas vyras, tai pamatęs, pranešė Joabui: "Aš mačiau Abšalomą, kabantį ąžuole".11 Joabas jam tarė: "Jei jį matei, kodėl jo neužmušei. Aš būčiau tau davęs dešimt sidabrinių ir diržą".12 Vyras atsakė Joabui: "Jei duotum ir tūkstantį sidabrinių, nepakelčiau savo rankos prieš karaliaus sūnų; juk karalius mums girdint įsakė tau, Abišajui ir Itajui: ‘Kas bebūtų, saugokite mano sūnų Abšalomą’.13 Jei aš būčiau taip padaręs, mano gyvybė būtų pavojuje, nes nuo karaliaus nieko nėra paslėpta, ir tu pats būtum prieš mane".14 Joabas tarė: "Aš negaišiu čia su tavimi". Paėmęs tris ietis į rankas, įsmeigė jas Abšalomui į širdį, kuris dar gyvas kabojo ąžuole.15 Po to atėję dešimt jaunuolių ginklanešių nužudė Abšalomą.16 Joabui sutrimitavus, žmonės nustojo vytis izraelitus, nes Joabas juos sulaikė.17 Paėmę Abšalomą, įmetė jį į gilią duobę miške ir ant jo sukrovė didelę akmenų krūvą. Izraelitai pabėgo į savo palapines.18 Abšalomas, dar gyvas būdamas, pasistatė sau paminklą Karaliaus slėnyje, galvodamas: "Neturiu sūnaus, kuris išlaikytų mano vardą". Jis pavadino paminklą savo vardu. Ir iki šios dienos jis vadinamas Abšalomo paminklu.19 Cadoko sūnus Ahimaacas prašė Joabo: "Leisk man nubėgti ir pranešti karaliui, kaip Viešpats atlygino jo priešams".20 Joabas atsakė jam: "Ne šiandien! Kitą dieną galėsi pranešti žinią, bet šiandien tau neleidžiu, nes žuvo karaliaus sūnus".21 Joabas įsakė Kušui eiti ir pranešti karaliui, ką matė. Kušas nusilenkė Joabui ir nubėgo.22 Cadoko sūnus Ahimaacas dar kartą prašė Joabą: "Kas bebūtų, leisk man bėgti paskui Kušą". Joabas tarė: "Kodėl tu nori bėgti, mano sūnau? Tu nenuneši geros žinios".23 Bet Ahimaacas tarė: "Kas bebūtų, aš bėgsiu". Joabas jam atsakė: "Bėk!" Ahimaacas bėgo lygumos keliu ir pralenkė Kušą.24 Dovydas sėdėjo tarpuvartėje, o sargybinis stovėjo ant vartų stogo ir mūro sienos. Jis, pakėlęs akis, pamatė bėgantį vieną vyrą.25 Sargybinis pranešė tai karaliui. Karalius tarė: "Jei jis vienas, tai su žinia". O tas vis artėjo.26 Tuo tarpu sargybinis pamatė kitą bėgantį vyrą ir vėl pranešė vartininkui: "Štai kitas vyras atbėga!" Karalius tarė: "Ir šitas atneša žinią".27 Sargybinis tarė: "Pirmasis vyras bėga panašiai kaip Cadoko sūnus Ahimaacas". Karalius atsiliepė: "Tai geras vyras, jis atneša gerą žinią".28 Ahimaacas priartėjęs tarė karaliui: "Ramybė tau!" Parpuolęs veidu į žemę prieš karalių, kalbėjo: "Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris atidavė mums vyrus, kurie buvo pakėlę ranką prieš tave, karaliau".29 Karalius paklausė: "Ar Abšalomas gyvas?" Ahimaacas atsakė: "Mačiau didelį sąmyšį, prieš išbėgdamas pas tave, bet nežinau, kas atsitiko".30 Karalius įsakė: "Pasitrauk ir atsistok čia". Jis pasitraukė ir stovėjo.31 Atbėgo ir Kušas. Jis tarė: "Gera žinia mano valdovui karaliui. Šiandien Viešpats atlygino visiems, kurie prieš tave sukilo".32 Karalius paklausė: "Ar Abšalomas gyvas?" Kušas atsakė: "Tegul visiems karaliaus priešams taip atsitinka, kaip tam jaunuoliui".33 Karalius labai susijaudino. Nuėjęs į aukštutinį kambarį, jis verkė: "Mano sūnau Abšalomai! Mano sūnau, mano sūnau Abšalomai! O kad aš būčiau miręs tavo vietoje, Abšalomai! Mano sūnau, mano sūnau!"