1 有人告诉约押： "看哪！ 王正在为押沙龙悲哀哭泣。"（本节在《马索拉抄本》为19:2） 2 那一天， 众人胜利的欢乐变成了悲哀， 因为他们听说王为他的儿子伤痛。 3 那一天， 众人偷偷进城， 就像军人从战场上逃跑， 羞愧地偷偷回来一样。 4 王蒙着脸， 大声哀哭， 说： "我儿押沙龙啊！ 押沙龙， 我儿， 我儿啊！ " 5 约押进了屋子去见王， 说： "你所有的臣仆今天救了你的性命， 和你儿女妻室的性命， 你今天却使他们满面羞愧； 6 你爱那些恨你的， 恨那些爱你的。因为你今天表明了你不重视将帅和臣仆； 我今天才明白， 如果押沙龙活着， 我们大家都死去， 你就欢喜了。 7 现在请你起来， 出去， 说些安慰你仆人们的话。我指着耶和华起誓， 如果你不出去， 今夜就必没有一人留下来与你在一起。这祸患就比你从幼年到现在所遭受的一切祸患更厉害了。" 8 于是王起来， 坐在城门口。有人告诉众民说： "看哪！ 王坐在城门口。"于是众人都来到王的面前。以色列人已经逃跑， 各回自己的家去了。 9 以色列众支派的人都纷纷议论， 说： "王曾经拯救我们脱离仇敌的手， 又救了我们脱离非利士人的手， 现在他却躲避押沙龙， 离开这地逃走了。 10 我们所膏立统治我们的押沙龙， 已经在战场上死了。现在你们为什么不出声请王回来呢？" 11 大卫王派人去见撒督祭司和亚比亚他， 说： "你们要对犹大的众长老说： ‘你们为什么在请王回宫的事上落在人后头呢？全以色列请王回宫的话已经传到王和王宫那里去了。 12 你们是我的兄弟， 我的骨肉至亲， 为什么在请王回来的事上， 倒落在人后头呢？’ 13 你们又要对亚玛撒说： ‘你不是我的骨肉至亲吗？我若不立你代替约押， 在我面前作军队的元帅， 愿 神重重地惩罚我， 并且加倍严厉地惩罚我。’" 14 这样， 大卫挽回了犹大众人的心， 好像一人的心。于是他们差派人去见王， 说： "请你和你的众臣仆都回来！ " 15 王就回来， 到了约旦河。犹大人也来到吉甲， 要去迎接王， 接王过约旦河。 16 巴户琳的便雅悯人， 基拉的儿子示每， 急忙与犹大人一同下去迎接大卫王。 17 与示每同来的有一千便雅悯人， 还有扫罗家的仆人洗巴， 和他的十五个儿子， 以及二十个仆人。他们都冲过约旦河去迎接王。 18 有人渡过渡口， 把王的家眷接过去， 并且照着王的心意去作。大卫过约旦河的时候， 基拉的儿子示每俯伏在王面前， 19 对王说： "我主我王从耶路撒冷出来的那一天， 你仆人所犯的错， 现在求我主不要归罪于我， 求你不要记念， 求王也不要放在心上。 20 因为你的仆人知道自己犯了罪， 所以你看， 在约瑟全家之中， 今天我是第一个下来迎接我主我王的。" 21 洗鲁雅的儿子亚比筛回答说： "示每咒骂了耶和华的受膏者， 岂不该因此把他处死吗？" 22 大卫说： "洗鲁雅的儿子们啊， 我与你们有什么关系呢？今天你们竟与我作对！ 今天在以色列中， 岂可有人被处死呢？难道我不知道今天我作以色列的王吗？" 23 于是王对示每说： "你一定不会被处死！ "王又向他起誓。 24 扫罗的孙子米非波设也下去迎接王。他自从王出走那天， 直到王平平安安回来的日子， 都没有修脚， 没有刮胡子， 也没有洗衣服。 25 他从耶路撒冷来迎接王的时候， 王问他： "米非波设啊， 你为什么没有与我一同离开呢？" 26 他回答： "我主我王， 你仆人是瘸腿的； 那天， 我心里想我要预备驴子， 可以骑上， 与王一同离开， 但是我的仆人却欺骗了我， 27 又在我主我王面前毁谤你仆人。但我主我王像 神的使者一样， 现在， 你看怎样好， 就怎样行吧！ 28 因为我祖父全家的人， 在我主我王面前都算不得什么， 都不过是该死的人； 你却使仆人在你席上与你一同吃饭。我还有什么权利再向王哀求什么呢？" 29 王就对他说： "你为什么再提你的事呢？我已经决定， 你与洗巴要均分那地。" 30 米非波设对王说： "我主我王既然已平平安安回宫， 所有的一切就都任凭洗巴拿去好了。" 31 基列人巴西莱也从罗基琳下来， 与王一同过约旦河， 要在约旦河边给王送行。 32 巴西莱年纪非常老迈， 已经八十岁。王住在巴户琳的时候， 是他供养王的， 因为他是一个很富有的人。 33 王对巴西莱说： "你与我一同过河去， 在耶路撒冷与我同住， 我要供养你。" 34 巴西莱对王说： "我活着的年日还能有多少， 可使我与王一同上耶路撒冷呢？ 35 我现在已经八十岁了， 还能分别美丑吗？你仆人还能尝出吃喝的味道吗？我还能细听男女歌手的声音吗？你仆人为什么要负累我主我王呢？ 36 你仆人只不过与王一同过约旦河， 王为什么要这样赏赐我呢？ 37 请让你仆人回去， 好死在我自己的城里， 埋葬在我父母的坟墓旁。看哪， 你仆人金罕在这里， 请让他与我主我王一同过河； 你看怎么好， 就怎么待他吧！ " 38 王说： "金罕可以与我一同过河。你看怎么好， 我就怎么待他。你向我所要求的， 我都必为你成全。" 39 于是众人都渡过约旦河， 王也渡过了。王与巴西莱亲嘴， 为他祝福， 巴西莱就回自己的地方去了。 40 王过了河， 到了吉甲， 金罕也与王一同渡河。所有的犹大人和半数以色列人， 也都与王一同渡河。 41 以色列众人都来见王， 问王说： "我们的兄弟犹大人为什么把你偷去了， 把王和王的家眷接过约旦河呢？属大卫的人不都一样是他的人民吗？" 42 犹大众人回答以色列人说： "因为王与我们的关系亲密。你们为什么因这事而生气呢？我们从王那里得到什么吃的呢？或是他给了我们什么礼物呢？" 43 以色列人回答犹大人说： "在王的事上， 我们有十分的投入。在大卫身上， 我们也与大卫比你们更有情分。你们为什么轻视我们呢？先说要请我们的王回来的， 不是我们吗？"但是犹大人的话比以色列人的话更强硬。

1 Joabui buvo pranešta, kad karalius verkia ir gedi Abšalomo.2 Tos dienos pergalė virto gedulu visiems žmonėms, nes žmonės girdėjo kalbant, kad karalius sielojasi dėl savo sūnaus.3 Žmonės grįžo į miestą tylomis, kaip grįžta susigėdę tie, kurie pabėgo iš mūšio.4 Karalius, apsidengęs veidą, šaukė garsiu balsu: "Mano sūnau Abšalomai! Abšalomai, mano sūnau, mano sūnau!"5 Joabas, nuėjęs pas karalių, tarė: "Tu šiandien sugėdinai visus savo tarnus, kurie išgelbėjo tave bei tavo sūnų, tavo dukterų, tavo žmonų ir sugulovių gyvybes.6 Tu myli tuos, kurie tavęs nekenčia, ir nekenti tų, kurie tave myli. Tu šiandien parodei, kad kunigaikščiai ir tauta tau nieko nereiškia. Dabar matau, kad jei Abšalomas būtų gyvas, o mes visi būtume žuvę, tu būtum patenkintas.7 Taigi dabar eik ir kalbėk savo žmonėms. Prisiekiu Viešpačiu, jei neišeisi, tai rytoj neturėsi jų nė vieno; tai bus tau didžiausia nelaimė iš visų, kurias patyrei nuo pat savo jaunystės iki šios dienos".8 Karalius atsikėlė ir atsisėdo vartuose. Ir visiems žmonėms buvo pranešta: "Karalius sėdi vartuose". Tuomet visi žmonės ėjo pas karalių. Izraelitai išsibėgiojo kiekvienas į savo palapines.9 Tarp izraelitų giminių kilo ginčai ir nesutarimai: "Karalius mus išlaisvino iš mūsų priešų, jis mus išgelbėjo iš filistinų, o dabar turėjo bėgti iš krašto nuo Abšalomo.10 Abšalomas, kurį buvome patepę valdovu, žuvo mūšyje. Kodėl dabar delsiame parsivesti karalių atgal?"11 Dovydas pasiuntė pas kunigus Cadoką ir Abjatarą ir prašė kalbėti Judo vyresniesiems: "Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių į Jeruzalę? Nes tos kalbos Izraelyje pasiekė net karaliaus namus.12 Jūs esate mano broliai, mano kūnas ir kaulai. Kodėl jūs norite būti paskutiniai parvedant karalių?"13 O Amasai kalbėjo: "Argi tu nesi mano kūnas ir kaulai? Tegul Dievas padaro man tai ir dar daugiau, jei tu netapsi mano kariuomenės vadu vietoj Joabo".14 Tuo būdu Dovydas laimėjo visų Judo žmonių širdis; jis buvo pakviestas grįžti su visais savo tarnais.15 Karalius grįžo ir pasiekė Jordaną. Judo žmonės atėjo į Gilgalą sutikti karalių ir perkelti jį per Jordaną.16 Gero sūnus Šimis, benjaminas iš Bahurimo, taip pat atskubėjo su Judo vyrais karaliaus Dovydo pasitikti.17 Su juo buvo tūkstantis vyrų iš Benjamino, taip pat Ciba, Sauliaus namų tarnas, su penkiolika sūnų bei dvidešimt tarnų. Jie perėjo per Jordaną pirma karaliaus18 ir padėjo jo šeimynai persikelti per Jordaną, patarnaudami jam. Gero sūnus Šimis puolė ant žemės prieš karalių, kai jis buvo persikėlęs per Jordaną,19 ir tarė: "Neįskaityk mano kaltės, mano valdove, ir neprisimink to, ką tavo tarnas darė tau išeinant iš Jeruzalės, ir nelaikyk to savo širdyje.20 Žinau, kad esu kaltas. Šiandien atvykau pirmas iš visų Juozapo namų savo valdovo karaliaus pasitikti".21 Cerujos sūnus Abišajas tarė: "Ar Šimį nereikėtų bausti mirtimi už tai, kad jis keikė Viešpaties pateptąjį?"22 Dovydas atsakė: "Kas man ir jums, Cerujos sūnūs, kad jūs šiandien man prieštaraujate. Ar šiandien reikėtų ką nors bausti mirtimi Izraelyje? Juk aš šiandien žinau, kad esu Izraelio karalius".23 Karalius pasakė Šimiui: "Tu nemirsi", ir prisiekė jam.24 Sauliaus sūnus Mefi Bošetas atvyko karaliaus pasitikti. Jis nebuvo plovęs savo kojų, kirpęs barzdos ir plovęs drabužių nuo tos dienos, kai karalius išėjo, iki jis sugrįžo.25 Jam atvykus iš Jeruzalės karaliaus pasitikti, karalius klausė: "Mefi Bošetai, kodėl nėjai su manimi?"26 Mefi Bošetas atsakė: "Mano valdove karaliau, mano tarnas apgavo mane. Tavo tarnas buvo jam įsakęs pabalnoti asilą, kad raitas galėčiau vykti su karaliumi, nes aš esu luošas,27 o jis apšmeižė mane tau. Tačiau karalius kaip Dievo angelas. Taigi daryk, kas tau patinka.28 Visi mano tėvo namai buvo tarsi mirę žmonės mano valdovo karaliaus akyse. O tu pasodinai savo tarną valgyti prie savo stalo. Argi dar daugiau galėčiau tikėtis iš karaliaus?"29 Karalius jam atsakė: "Kam tu visa tai kalbi. Aš pasakiau, kad tu ir Ciba pasidalintumėte žemę".30 Mefi Bošetas atsakė karaliui: "Tegul Ciba viską ima, man gana to, kad mano karalius sveikas sugrįžo į savo namus".31 Gileadietis Barzilajas atėjo iš Rogelimo palydėti karalių per Jordaną.32 Jis buvo labai senas žmogus, aštuoniasdešimties metų amžiaus. Karaliui gyvenant Machanaime, jis aprūpino karalių maistu, nes Barzilajas buvo labai turtingas.33 Karalius sakė Barzilajui: "Eime su manimi į Jeruzalę, ten aš tave viskuo aprūpinsiu".34 Barzilajas atsakė karaliui: "Kiek man beliko gyventi, kad aš eičiau su karaliumi į Jeruzalę?35 Man šiandien jau aštuoniasdešimt metų. Ar aš atskirsiu, kas gera ir kas bloga? Ar pajusiu tavo valgių ir gėrimų skonį? Ar beišgirsiu dainuojančių vyrų ar moterų balsus? Tai kodėl tavo tarnas turėtų būti našta mano valdovui karaliui?36 Tavo tarnas tik truputį palydės tave už Jordano. Kodėl tad karalius turėtų man taip atsilyginti?37 Prašau, leisk man grįžti į savo miestą, kad galėčiau mirti ten, kur mano tėvo ir motinos kapas. Tegul tavo tarnas Kimhamas eina su tavimi, karaliau, ir jam daryk tai, kas tau atrodys tinkama".38 Karalius atsakė: "Kimhamas eis su manimi, aš jam atlyginsiu pagal tavo norą ir, ko prašysi, padarysiu".39 Visi žmonės ir karalius persikėlė per Jordaną. Karalius pabučiavo Barzilają ir jį palaimino. Barzilajas sugrįžo į savo namus.40 Karaliui keliaujant į Gilgalą, Kimhamas ir visi Judo žmonės bei pusė Izraelio žmonių lydėjo karalių.41 Visi Izraelio vyrai atėjo pas karalių ir tarė: "Kodėl tave pasisavino mūsų broliai iš Judo ir perkėlė per Jordaną tave su šeimyna ir visais tavo žmonėmis?"42 Judo vyrai atsakė izraelitams: "Todėl, kad karalius yra mums artimesnis. Kodėl pykstate? Ar karalius mus maitino? Ar jis davė mums dovanų?"43 Izraelitai atsakė Judo vyrams: "Mes turime dešimt dalių pas karalių ir mes turime daugiau teisių į Dovydą negu jūs. Kodėl mus paniekinote? Argi ne mes pirmieji turėjome sugrąžinti karalių?" Judo vyrai kalbėjo griežčiau už izraelitus.