1 大卫刚越过山顶不远， 就看见米非波设的仆人洗巴前来迎接他； 又有一对预备好了的驴子， 驴子身上驮着两百个饼， 一百个葡萄干饼， 一百个夏天的果饼和一皮袋酒。 2 王问洗巴： "你为什么带这些东西来？"洗巴回答： "驴子是给王的家眷骑的， 饼和夏天的果饼是给年轻人吃的， 酒是给在旷野里疲乏的人喝的。" 3 王又问： "你主人的孙子米非波设在哪里？"洗巴回答王说： "唉！ 他还留在耶路撒冷， 因为他心里想： ‘以色列家会把我祖父扫罗的王国归还给我。’" 4 王对洗巴说： "看哪！ 凡属米非波设所有的， 都归给你了。"洗巴说： "我叩拜我主我王， 愿我在你眼前蒙恩！ " 5 大卫王来到巴户琳的时候， 忽然有一人从那里出来， 他是属扫罗家族的， 名叫示每， 是基拉的儿子。他一边出来， 一边咒骂； 6 又拿石头投掷大卫和大卫王所有的臣仆， 那时众人和众勇士都在王的左右。 7 示每咒骂的时候， 这样说： "你这流人血的人啊， 滚开！ 你这无赖啊， 滚开！ 8 你流了扫罗全家的血， 接替扫罗作王， 耶和华已经把这罪报应在你身上； 耶和华已经把这国交在你儿子押沙龙的手里。看哪！ 你现在自取其祸了， 因为你是个流人血的人。" 9 洗鲁雅的儿子亚比筛对王说： "为什么让这条死狗咒骂我主我王呢？让我过去， 把他的头砍下来。" 10 王说： "洗鲁雅的儿子啊， 我与你们有什么关系呢？如果他咒骂是因为耶和华对他说： ‘你要咒骂大卫！ ’那么谁敢说： ‘你为什么这样作呢？’" 11 大卫又对亚比筛和他所有的臣仆说： "看哪！ 连我亲生的儿子尚且寻索我的命， 何况这便雅悯人呢？由他去吧， 由他咒骂吧！ 因为这是耶和华吩咐他的。 12 也许耶和华看见我的苦难， 就施恩与我， 以取代今天这人对我的咒骂。" 13 于是大卫和跟从他的人继续在大路上往前去。示每也沿着山坡， 与大卫并排而行， 一边走， 一边咒骂， 又用石头投掷他， 拿尘土扬他。 14 王和所有与他在一起的人到了一个地方， 都觉得累了， 就在那里舒展一下。 15 押沙龙和以色列众人进了耶路撒冷， 亚希多弗也与押沙龙在一起。 16 大卫的朋友亚基人户筛去见押沙龙， 对他说： "愿王万岁！ 愿王万岁！ " 17 押沙龙问户筛： "你就以这样的‘慈爱’待你的朋友吗？你为什么没有与你的朋友一同走呢？" 18 户筛回答押沙龙： "不！ 耶和华和这民， 以及以色列众人所拣选的， 我应该归属他， 与他在一起。 19 再者， 我要事奉谁呢？不是前王的儿子吗？我以前怎样事奉你的父亲， 我现在也必怎样事奉你。" 20 押沙龙对亚希多弗说： "你们出个主意， 我们应该怎样行才好？" 21 亚希多弗对押沙龙说： "你去与你父亲留下来看守王宫的那些妃嫔亲近， 这样以色列众人听见你与你父亲已经完全决裂， 所有跟随你的人的手就都更坚强了。" 22 于是有人为押沙龙在王宫的平顶上搭了一座帐棚， 押沙龙就在以色列众人眼前与他父亲的妃嫔亲近。 23 那时， 亚希多弗所出的策略， 好像是人求问 神得来的话一样。亚希多弗为大卫， 或为押沙龙所出的策略都是这样。

1 Dovydui paėjus kiek toliau nuo kalno viršūnės, jį sutiko Mefi Bošeto tarnas Ciba su pora asilų, apkrautų dviem šimtais duonos kepalų, šimtu ryšulių džiovintų vynuogių, šimtu ryšulių vasaros vaisių ir odine vyno.2 Karalius klausė Cibą: "Kam tau visa tai?" Ciba atsakė: "Asilai­ karaliaus namiškiams joti, duona ir vaisiai­jaunuoliams valgyti, o vynas­nusilpusiems dykumoje atgaivinti".3 Karalius klausė: "Kur yra tavo valdovo sūnus?" Ciba atsakė karaliui: "Jis pasiliko Jeruzalėje, sakydamas: ‘Šiandien Izraelis man sugrąžins mano tėvo karalystę’ ".4 Karalius tarė Cibai: "Kas buvo Mefi Bošeto, dabar priklauso tau". Ciba atsakė: "Nuolankiai maldauju tave, mano valdove karaliau, leisk man surasti malonę tavo akyse".5 Karaliui Dovydui atvykus į Bahurimą, Sauliaus giminės vyras Šimis, Geros sūnus, išėjo ir keikė eidamas.6 Jis mėtė akmenimis Dovydą bei visus jo tarnus; karalius buvo apsuptas žmonių ir karių.7 Šimis keikdamas sakė: "Išeik, išeik, tu kraugery, Belialo žmogau.8 Viešpats atmokėjo tau už visą Sauliaus namų kraują, kurio vietoje tu pasidarei karaliumi. Viešpats atidavė karalystę tavo sūnui Abšalomui. Dabar tu patekai nemalonėn, nes esi kraugerys".9 Cerujos sūnus Abišajas paklausė karaliaus: "Kodėl šitas pastipęs šuo keikia mano valdovą karalių? Leisk man nueiti ir nuimti jam galvą".10 Karalius atsakė: "Kas man ir jums, Cerujos sūnūs! Jis keikia, kadangi Viešpats jam liepė: ‘Keik Dovydą!’ Kas gali klausti: ‘Kodėl taip darai?’ "11 Dovydas kalbėjo Abišajui ir visiems tarnams: "Štai mano paties sūnus ieško mano gyvybės. Tuo labiau šis benjaminas. Palikite jį ramybėje, tegul jis keikia, nes jam taip liepė Viešpats.12 Gal Viešpats pažvelgs į mano sielvartą ir man atmokės geru už jo šiandieninius keiksmus".13 Dovydas ėjo keliu su savo vyrais, o Šimis­kalno šlaitu šalia jo keikdamas, mėtydamas akmenimis ir barstydamas dulkes.14 Pagaliau karalius ir visi jo žmonės pavargo ir ten ilsėjosi.15 Abšalomas su visais žmonėmis atėjo į Jeruzalę; Achitofelis buvo su juo.16 Arkietis Hušajas, Dovydo draugas, atėjęs pas Abšalomą, tarė: "Tegyvuoja karalius! Tegyvuoja karalius!"17 Abšalomas paklausė jo: "Ar toks tavo dėkingumas draugui? Kodėl nėjai su savo draugu?"18 Hušajas atsakė Abšalomui: "Aš priklausau tam, kurį išrinko Viešpats, Izraelio vyrai ir šitie žmonės.19 Kam gi aš galėčiau tarnauti, jei ne jo sūnui. Kaip tarnavau tavo tėvui, taip noriu tarnauti tau".20 Abšalomas tarė Ahitofeliui: "Patark, ką mums daryti?"21 Ahitofelis tarė Abšalomui: "Įeik pas savo tėvo suguloves, kurias jis paliko namų saugoti. Kai izraelitai sužinos, kad tapai pasibjaurėtinas savo tėvui, visų tavo šalininkų rankos sustiprės".22 Jie pastatė Abšalomui palapinę ant stogo, o jis, visiems izraelitams matant, įėjo pas savo tėvo suguloves.23 Tais laikais Ahitofelio patarimas būdavo labai vertinamas, lyg jį duotų pats Dievas. Jo patarimų klausė Dovydas ir Abšalomas.