1 A {good} name is better than precious ointment, and the day of death than the day of one's birth.

2 It is better to go to the house of mourning than to go to the house of feasting: in that that is the end of all men, and the living taketh it to heart.

3 Vexation is better than laughter; for by the sadness of the countenance the heart is made better.

4 The heart of the wise is in the house of mourning, but the heart of fools in the house of mirth.

5 It is better for a man to hear the rebuke of the wise, than to hear the song of fools.

6 For as the crackling of thorns under a pot, so is the laughter of the fool. This also is vanity.

7 Surely oppression maketh a wise man mad, and a gift destroyeth the heart.

8 Better is the end of a thing than its beginning; better is a patient spirit than a proud spirit.

9 Be not hasty in thy spirit to be vexed; for vexation resteth in the bosom of fools.

10 Say not, How is it that the former days were better than these? for thou dost not inquire wisely concerning this.

11 Wisdom is as good as an inheritance, and profitable to them that see the sun.

12 For wisdom is a defence {as} money is a defence; but the excellency of knowledge is, {that} wisdom maketh them that possess it to live.

13 Consider the work of God; for who can make straight what he hath made crooked?

14 In the day of prosperity enjoy good, and in the day of adversity consider: God hath also set the one beside the other, to the end that man should find out nothing {of what shall be} after him.

15 All {this} have I seen in the days of my vanity: there is a righteous {man} that perisheth by his righteousness, and there is a wicked {man} that prolongeth {his days} by his wickedness.

16 Be not righteous overmuch; neither make thyself overwise: why shouldest thou destroy thyself?

17 Be not overmuch wicked, neither be thou foolish: why shouldest thou die before thy time?

18 It is good that thou shouldest take hold of this; yea, also from that withdraw not thy hand: for he that feareth God cometh forth from them all.

19 Wisdom strengtheneth the wise more than ten mighty {men} that are in a city.

20 Surely there is not a righteous man upon earth, that doeth good and sinneth not.

21 Also give not heed unto all words that are spoken, lest thou hear thy servant curse thee.

22 For also thine own heart knoweth that oftentimes thou thyself likewise hast cursed others.

23 All this have I tried by wisdom: I said, I will be wise; but it was far from me.

24 Whatever hath been, is far off, and exceeding deep: who will find it out?

25 I turned, I and my heart, to know, and to search, and to seek out wisdom and reason, and to know wickedness to be folly, and foolishness to be madness;

26 and I found more bitter than death the woman whose heart is nets and snares, {and} whose hands are bands: whoso pleaseth God shall escape from her; but the sinner shall be caught by her.

27 See this which I have found, saith the Preacher, {searching} one by one to find out the reason;

28 which my soul yet seeketh, and I have not found: one man among a thousand have I found, but a woman among all those have I not found.

29 Only see this which I have found: that God made man upright, but they have sought out many devices.

1 Geras vardas yra geriau negu brangus tepalas ir mirties diena negu gimimo diena.

2 Geriau eiti į gedulo negu į puotos namus, nes tai visų žmonių galas ir gyvieji susimąsto.

3 Geriau yra liūdėti negu juoktis, nes liūdnas veidas daro širdį geresnę.

4 Išmintingųjų širdis yra gedulo namuose, o kvailių­linksmybės namuose.

5 Geriau yra išgirsti išmintingo barimą negu klausytis kvailųjų giedojimo.

6 Kvailio juokas yra kaip deginamų erškėčių spragsėjimas po puodu. Ir tai yra tuštybė.

7 Priespauda ir išmintingą padaro beprotį, o kyšiai sugadina širdį.

8 Pabaiga geriau negu pradžia; kantrumas geriau negu išdidumas.

9 Nebūk greitas pykti, nes pyktis yra kvailio antyje.

10 Nesakyk: "Kodėl seniau buvo geriau negu dabar?" Tai neišmintingas klausimas.

11 Gerai yra išmintis su paveldėjimu, ypač tiems, kurie mato saulę.

12 Išmintis yra tokia pat apsauga kaip pinigai, bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tam, kuris ją turi.

13 Pažvelk į Dievo darbus! Kas galėtų ištiesinti tai, ką Jis padarė kreivą?

14 Gerą dieną džiaukis, o nelaimės dieną susimąstyk: Dievas padarė vieną ir kitą, kad žmogus nežinotų, kas jo laukia.

15 Per savo beprasmes dienas mačiau, kaip teisusis žūva savo teisume, o nedorėlis ilgai gyvena, darydamas pikta.

16 Nebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau.

17 Nebūk per daug nedoras nė kvailas, kad nemirtum prieš laiką.

18 Gera laikytis vieno ir nepaleisti kito, nes bijantis Dievo išvengs viso to.

19 Išmintingas yra stipresnis už dešimt galiūnų.

20 Nėra žemėje teisaus žmogaus, kuris visad gera darytų ir niekad nenusidėtų.

21 Nekreipk dėmesio į visas kalbas, kad neišgirstum savo tarno tave keikiant.

22 Nes tavo širdis žino, kad ir tu dažnai keiki kitus.

23 Aš viską išmintingai tyrinėjau ir galvojau, kad būsiu išmintingesnis, bet tai buvo toli nuo manęs.

24 Visa tai yra toli ir labai giliai. Kas visa tai ištirs?

25 Aš nusprendžiau savo širdyje pažinti, ištirti ir surasti išmintį bei priežastis, suprasti kvailumo, beprotystės ir neišmanymo pragaištingumą.

26 Aš supratau, kad kartesnė už mirtį yra moteris, kurios širdyje yra spąstai ir tinklai, o rankose­ virvės. Kas patinka Dievui, tas pabėgs nuo jos, bet nusidėjėlį ji sugauna.

27 Tai aš supratau,­sako pamokslininkas,­lygindamas vieną dalyką su kitu, kol radau atsakymą.

28 Ko mano siela ieškojo, bet aš neradau? Suradau vieną vyrą iš tūkstančio, bet moters tarp visų neradau nė vienos.

29 Štai ką aš supratau: Dievas sukūrė visus žmones teisius, bet jie patys daug dalykų prasimano.