1 And remember thy Creator in the days of thy youth, before the evil days come, and the years draw nigh, of which thou shalt say, I have no pleasure in them;
2 before the sun, and the light, and the moon, and the stars, be darkened, and the clouds return after the rain;
3 in the day when the keepers of the house tremble, and the strong men bow themselves, and the grinders cease because they are few, and those that look out of the windows are darkened,
4 and the doors are shut toward the street; when the sound of the grinding is subdued, and they rise up at the voice of the bird, and all the daughters of song are brought low;
5 they are also afraid of what is high, and terrors are in the way, and the almond is despised, and the grasshopper is a burden, and the caper-berry is without effect; (for man goeth to his age-long home, and the mourners go about the streets;)
6 -before the silver cord be loosed, or the golden bowl be broken, or the pitcher be shattered at the fountain, or the wheel be broken at the cistern;
7 and the dust return to the earth as it was, and the spirit return unto God who gave it.
8 Vanity of vanities, saith the Preacher: all is vanity.
9 And moreover, because the Preacher was wise, he still taught the people knowledge; and he pondered, and sought out, {and} set in order many proverbs.
10 The Preacher sought to find out acceptable words; and that which was written is upright, words of truth.
11 The words of the wise are as goads, and the collections {of them} as nails fastened in: they are given from one shepherd.
12 And besides, my son, be warned by them: of making many books there is no end, and much study is a weariness of the flesh.
13 Let us hear the end of the whole matter: Fear God, and keep his commandments; for this is the whole of man.
14 For God shall bring every work into judgment, with every secret thing, whether it be good or whether it be evil.
1 Prisimink savo Kūrėją jaunystėje, nelauk, kol ateis piktos dienos ir metai, apie kuriuos sakysi: "Man jie nepatinka".
2 Nelauk, kol aptems saulės šviesa, mėnulis bei žvaigždės ir nauji debesys užeis po lietaus.
3 Tuomet namų sargai drebės, stiprieji susilenks, malėjos nebedirbs, nes jų bus maža išlikę, o tie, kurie žiūrės pro langus, nieko nebematys;
4 durys į gatvę užsidarys, girnų garsas nusilps; paukščiai prikels savo giesmėmis, o dukterų giesmių nesigirdės.
5 Tuomet jie bijos aukštumų ir baimė bus kelyje. Migdolų medžiai pražys, skėriai taps našta. Žmogus nieko nebenori, jis žengia į savo amžinus namus, ir raudotojai jau vaikščioja gatvėse.
6 Sidabrinis siūlas nutrūks, auksinis dubuo suduš, ąsotis prie šulinio subyrės ir šulinio ratas sulūš.
7 Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasiapas Dievą, kuris ją davė.
8 Tuštybių tuštybė,sako pamokslininkas,viskas yra tuštybė.
9 Kadangi pamokslininkas buvo išmintingas, jis visą laiką mokė žmones pažinimo. Jis viską ištyrė, apsvarstė ir sudėjo daug patarlių.
10 Pamokslininkas stengėsi surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius.
11 Išmintingųjų žodžiai yra lyg akstinai, jų pamokymai lyg tvirtai įkaltos vinys, ir visa tai davė vienas ganytojas.
12 Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną.
13 Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui.
14 Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykusgerus ir blogus.