1 Ye shall make yourselves no idols, neither rear you up for yourselves carved image, or statue, nor shall ye set up a figured stone in your land, to bow down unto it; for I am Jehovah your God.
2 Ye shall observe my sabbaths, and my sanctuary shall ye reverence: I am Jehovah.
3 If ye walk in my statutes, and observe my commandments and do them,
4 then I will give your rain in the season thereof, and the land shall yield its produce, and the trees of the field shall yield their fruit;
5 and your threshing shall reach unto the vintage, and the vintage shall reach unto the sowing-time; and ye shall eat your bread to the full, and dwell in your land securely.
6 And I will give peace in the land, and ye shall lie down, and none shall make you afraid; and I will put away the evil beasts out of the land; and the sword shall not go through your land.
7 And ye shall chase your enemies, and they shall fall before you by the sword;
8 and five of you shall chase a hundred, and a hundred of you shall put ten thousand to flight; and your enemies shall fall beside you by the sword.
9 And I will turn my face towards you and make you fruitful, and multiply you, and establish my covenant with you.
10 And ye shall eat old store, and clear away the old because of the new.
11 And I will set my habitation among you; and my soul shall not abhor you;
12 and I will walk among you, and will be your God, and ye shall be to me a people.
13 I am Jehovah your God, who brought you forth out of the land of Egypt, that ye should not be their bondmen; and I have broken the bands of your yoke, and made you walk upright.
14 But if ye hearken not unto me, and do not all these commandments,
15 and if ye shall despise my statutes, and if your soul shall abhor mine ordinances, so that ye do not all my commandments, that ye break my covenant,
16 I also will do this unto you-I will even appoint over you terror, consumption, and fever, which shall cause the eyes to fail, and the soul to waste away; and ye shall sow your seed in vain, for your enemies shall eat it.
17 And I will set my face against you, that ye may be routed before your enemies; they that hate you shall have dominion over you; and ye shall flee when none pursueth you.
18 And if for this ye hearken not unto me, I will punish you sevenfold more for your sins,
19 and I will break the arrogance of your power; and I will make your heaven as iron, and your earth as bronze,
20 and your strength shall be spent in vain, and your land shall not yield its produce; and the trees of the land shall not yield their fruit.
21 And if ye walk contrary unto me, and will not hearken unto me, I will bring sevenfold more plagues upon you according to your sins.
22 And I will send the beasts of the field among you, that they may rob you of your children, and cut off your cattle, and make you few in number; and your streets shall be desolate.
23 And if ye will not be disciplined by me through these, but walk contrary unto me,
24 then will I also walk contrary unto you, and will smite you, even I, sevenfold for your sins.
25 And I will bring a sword upon you that avengeth with the vengeance of the covenant, and ye shall be gathered together into your cities, and I will send the pestilence among you; and ye shall be delivered into the hand of the enemy.
26 When I break the staff of your bread, ten women shall bake your bread in one oven, and shall deliver you the bread again by weight; and ye shall eat, and not be satisfied.
27 And if for this ye hearken not to me, but walk contrary unto me,
28 then I will walk contrary unto you also in fury; and I, even I, will chastise you seven-fold for your sins.
29 And ye shall eat the flesh of your sons, and the flesh of your daughters shall ye eat.
30 And I will lay waste your high places, and cut down your sun-pillars, and cast your carcases upon the carcases of your idols; and my soul shall abhor you.
31 And I will lay waste your cities and desolate your sanctuaries; and I will not smell your sweet odours.
32 And I will bring the land into desolation; that your enemies who dwell there in may be astonished at it.
33 And I will scatter you among the nations, and will draw out the sword after you; and your land shall be desolation, and your cities waste.
34 Then shall the land enjoy its sabbaths all the days of the desolation, when ye are in your enemies' land; then shall the land rest, and enjoy its sabbaths.
35 All the days of the desolation it shall rest, {the days in} which it did not rest on your sabbaths, when ye dwelt therein.
36 And as to those that remain of you-I will send faintness into their hearts in the lands of their enemies, that the sound of a driven leaf shall chase them, and they shall flee, as fleeing from a sword; and they shall fall when none pursueth;
37 and they shall stumble one over another, as it were before a sword, when none pursueth; and ye shall have no power to stand before your enemies.
38 And ye shall perish among the nations, and the land of your enemies shall eat you up.
39 And they that remain of you shall waste away through their iniquity in your enemies' lands; and also through the iniquities of their fathers shall they waste away with them.
40 And they shall confess their iniquity, and the iniquity of their fathers, through their unfaithfulness wherein they were unfaithful to me, and also that they have walked contrary unto me,
41 so that I also walked contrary unto them, and brought them into the land of their enemies. If then their uncircumcised heart be humbled, and they then accept the punishment of their iniquity,
42 I will remember my covenant with Jacob, and also my covenant with Isaac, and also my covenant with Abraham will I remember; and I will remember the land.
43 For the land shall be left by them, and shall enjoy its sabbaths, when it is in desolation without them; and they shall accept the punishment of their iniquity; because, even because they despised my judgments, and their soul abhorred my statutes.
44 And yet for all that, when they are in the land of their enemies, I will not despise them, and will not abhor them, to make an end of them utterly, to break my covenant with them, for I am Jehovah their God.
45 But I will remember toward them the covenant with their ancestors whom I brought forth out of the land of Egypt before the eyes of the nations, that I might be their God: I am Jehovah.
46 These are the statutes and ordinances and laws which Jehovah made between him and the children of Israel in mount Sinai, by the hand of Moses.
1 "Nedirbkite sau stabų nei drožinių, nestatykite savo žemėje statulų nei akmeninių atvaizdų ir jų negarbinkite, nes Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.
2 Švęskite sabatus ir gerbkite mano šventyklą. Aš esu Viešpats.
3 Jei elgsitės pagal mano įstatymus, laikysitės jų ir juos vykdysite,
4 duosiu jums lietaus tinkamu metu, ir žemė duos derlių, ir medžiai bus pilni vaisių.
5 Javų kūlimas tęsis ligi vynuogių rinkimo ir vynuogių rinkimasligi sėjos; valgysite duonos sočiai ir gyvensite saugiai krašte.
6 Aš duosiu taiką jūsų žemei ir jūs gulsite nieko nebijodami. Pašalinsiu plėšriuosius žvėris ir karo nebus jūsų krašte.
7 Vysite priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje.
8 Penkiese vysite šimtą, ir šimtasdešimt tūkstančių; jūsų priešai kris nuo kardo.
9 Aš pažvelgsiu į jus, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu jus. Aš patvirtinsiu su jumis savo sandorą.
10 Metų derliaus užteks iki naujos pjūties; likutį turėsite pašalinti, kad turėtumėte vietos naujam derliui.
11 Gyvensiu tarp jūsų ir mano siela nesibjaurės jumis.
12 Vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.
13 Aš, Viešpats, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto žemės, kad nevergautumėte. Aš sutraukiau jūsų jungo pančius, kad jūs vaikščiotumėte atsitiesę.
14 O jei manęs neklausysite ir nevykdysite mano įsakymų,
15 niekinsite mano įstatymus, nenorėdami daryti to, kas mano įsakyta, ir taip sulaužysite mano sandorą,
16 štai ką Aš jums padarysiu: išgąstis ir ligos apakins ir naikins jus. Veltui sėsite, nes derlių suvalgys jūsų priešai.
17 Atgręšiu į jus savo veidą, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje. Jus pavergs tie, kurių jūs nekenčiate, ir jūs bėgsite niekam jūsų nevejant.
18 O jei ir tada neklausysite, padidinsiu jums bausmę septyneriopai
19 ir palaušiu jūsų išdidumą. Dangų virš jūsų padarysiu kaip geležį ir žemękaip varį.
20 Niekais nueis jūsų darbas: žemė neduos derliaus ir medžiai neneš vaisių.
21 Jei ir toliau man priešinsitės ir nenorėsite klausyti, dar septyneriopai padidinsiu jums bausmę pagal jūsų nuodėmes.
22 Siųsiu laukinius žvėris, ir jie žudys jūsų vaikus ir gyvulius taip, kad keliai ištuštės.
23 O jei ir tada nesikeisite ir vis priešinsitės,
24 tai ir Aš jums priešinsiuos ir bausiu jus dar septynis kartus stipriau;
25 leisiu kardui naikinti jus už sandoros laužymą. Kai subėgsite į miestus, siųsiu marą, ir jūs būsite priversti pasiduoti priešui.
26 Kai Aš sulaužysiu jūsų duonos ramstį, dešimt moterų keps duoną vienoje krosnyje ir dalins ją pagal svorį; valgysite ir nepasisotinsite.
27 O jei ir tada manęs neklausysite ir priešinsitės,
28 tai mano bausmė bus dar septyneriopai didesnė negu anksčiau.
29 Tada jūs valgysite savo sūnų ir dukterų kūnus.
30 Išardysiu jūsų stabų garbinimo aukštąsias vietas ir numesiu jūsų lavonus ant jūsų stabų liekanų, ir bjaurėsiuos jumis.
31 Jūsų miestus paversiu tyrais, šventyklas padarysiu tuščias ir daugiau nebepriimsiu jūsų aukų.
32 Sunaikinsiu jūsų kraštą taip, kad net jūsų priešai, kurie jame gyvens, stebėsis.
33 Karais jus išsklaidysiu tarp tautų; jūsų kraštas bus paverstas dykuma, miestai sugriauti.
34 Tada žemė džiaugsis sabato poilsiu, kai bus apleista jums esant priešų žemėje.
35 Ji ilsėsis, kol bus apleista, nes nepailsėjo jūsų sabato metu, kai joje gyvenote.
36 Priešų krašte išlikusiųjų širdis pripildysiu baime; juos gąsdins krintančio lapo šlamėjimas ir jie bėgs kaip nuo kardo niekam nesivejant,
37 ir sukniubs vieni ant kitų, lyg bėgdami iš kovos lauko. Niekas iš jūsų nedrįs priešintis,
38 žūsite išsklaidyti priešų tautose, ir svetima žemė jus sunaikins.
39 Išlikusieji merdės priešų žemėje ir kentės už savo tėvų ir savąsias nuodėmes,
40 kol neišpažins savųjų ir savo tėvų nedorybių ir nusikaltimų ir kad jie priešinosi man,
41 už ką Aš priešinausi jiems ir išvedžiau juos į priešų žemę. Jei jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir priims bausmę už savo kaltes,
42 Aš prisiminsiu sandorą, kurią padariau su Jokūbu, Izaoku ir Abraomu, ir prisiminsiu žemę,
43 kuri jų palikta džiaugiasi sabato poilsiu. Jie gi atsitrauks nuo savo nuodėmių, kai supras, kad buvo atmetę mano įsakymus ir paniekinę įstatymus.
44 Tačiau, jiems esant priešų žemėje, Aš neišsižadėsiu jų ir nesibjaurėsiu taip, kad jie būtų visiškai sunaikinti, ir savo sandoros su jais neišardysiu. Aš esu Viešpats, jų Dievas.
45 Tada atsiminsiu dėl jų sandorą, kurią sudariau su jų protėviais, kai juos išvedžiau iš Egipto, kad būčiau jų Dievas, nes Aš esu Viešpats".
46 Šituos nuostatus ir įstatymus izraelitams Viešpats davė per Mozę Sinajaus kalne.