1 Now the passover and the {feast of} unleavened bread was after two days. And the chief priests and the scribes were seeking how they might seize him by subtlety and kill him.
2 For they said, Not in the feast, lest perhaps there be a tumult of the people.
3 And when he was in Bethany, in the house of Simon the leper, as he lay at table, there came a woman having an alabaster flask of ointment of pure nard, very costly; and having broken the alabaster flask, she poured it out upon his head.
4 And there were some indignant in themselves, and saying, Why has this waste been made of the ointment?
5 for this ointment could have been sold for more than three hundred denarii and given to the poor. And they spoke very angrily at her.
6 But Jesus said, Let her alone; why do ye trouble her? she has wrought a good work as to me;
7 for ye have the poor always with you, and whenever ye would ye can do them good; but me ye have not always.
8 What *she* could she has done. She has beforehand anointed my body for the burial.
9 And verily I say unto you, Wheresoever these glad tidings may be preached in the whole world, what this {woman} has done shall be also spoken of for a memorial of her.
10 And Judas Iscariote, one of the twelve, went away to the chief priests that he might deliver him up to them;
11 and they, when they heard it, rejoiced, and promised him to give money. And he sought how he could opportunely deliver him up.
12 And the first day of unleavened bread, when they slew the passover, his disciples say to him, Where wilt thou that we go and prepare, that thou mayest eat the passover?
13 And he sends two of his disciples, and says to them, Go into the city, and a man shall meet you carrying a pitcher of water; follow him.
14 And wheresoever he enters, say to the master of the house, The Teacher says, Where is my guest-chamber where I may eat the passover with my disciples?
15 and *he* will shew you a large upper room furnished ready. There make ready for us.
16 And his disciples went away and came into the city, and found as he had said to them; and they made ready the passover.
17 And when evening was come, he comes with the twelve.
18 And as they lay at table and were eating, Jesus said, Verily I say to you, One of you shall deliver me up; he who is eating with me.
19 And they began to be grieved, and to say to him, one by one, Is it *I*? {and another, Is it *I*?}
20 But he answered and said to them, One of the twelve, he who dips with me in the dish.
21 The Son of man goes indeed as it is written concerning him, but woe to that man by whom the Son of man is delivered up; {it were} good for that man if he had not been born.
22 And as they were eating, Jesus, having taken bread, when he had blessed, broke {it}, and gave {it} to them, and said, Take {this}: this is my body.
23 And having taken {the} cup, when he had given thanks, he gave {it} to them, and they all drank out of it.
24 And he said to them, This is my blood, that of the {new} covenant, that shed for many.
25 Verily I say to you, I will no more drink at all of the fruit of the vine, until that day when I drink it new in the kingdom of God.
26 And having sung a hymn, they went out to the mount of Olives.
27 And Jesus says to them, All ye shall be offended, for it is written, I will smite the shepherd, and the sheep shall be scattered abroad.
28 But after I am risen, I will go before you into Galilee.
29 But Peter said to him, Even if all should be offended, yet not *I*.
30 And Jesus says to him, Verily I say to thee, that thou to-day, in this night, before {the} cock shall crow twice, thou shalt thrice deny me.
31 But he said {so much} exceedingly the more, If I should have to die with thee, I will in no wise deny thee. And likewise said they all too.
32 And they come to a place of which the name {is} Gethsemane, and he says to his disciples, Sit here while I shall pray.
33 And he takes with him Peter and James and John, and he began to be amazed and oppressed in spirit.
34 And he says to them, My soul is full of grief even unto death; abide here and watch.
35 And, going forward a little, he fell upon the earth; and he prayed that, if it were possible, the hour might pass away from him.
36 And he said, Abba, Father, all things are possible to thee: take away this cup from me; but not what *I* will, but what *thou* {wilt}.
37 And he comes and finds them sleeping. And he says to Peter, Simon, dost thou sleep? Hast thou not been able to watch one hour?
38 Watch and pray, that ye enter not into temptation. The spirit indeed {is} willing, but the flesh weak.
39 And going away, he prayed again, saying the same thing.
40 And returning, he found them again sleeping, for their eyes were heavy; and they knew not what they should answer him.
41 And he comes the third time and says to them, Sleep on now, and take your rest. It is enough; the hour is come; behold, the Son of man is delivered up into the hands of sinners.
42 Arise, let us go; behold, he that delivers me up has drawn nigh.
43 And immediately, while he was yet speaking, Judas comes up, {being} one of the twelve, and with him a great crowd, with swords and sticks, from the chief priests and the scribes and the elders.
44 Now he that delivered him up had given them a sign between them, saying, Whomsoever I shall kiss, that is he; seize him, and lead {him} away safely.
45 And being come, straightway coming up to him, he says, Rabbi, Rabbi; and he covered him with kisses.
46 And they laid their hands upon him and seized him.
47 But a certain one of those who stood by, having drawn his sword, struck the bondman of the high priest, and took off his ear.
48 And Jesus answering said to them, Are ye come out as against a robber, with swords and sticks to take me?
49 I was daily with you teaching in the temple, and ye did not seize me; but {it is} that the scriptures may be fulfilled.
50 And all left him and fled.
51 And a certain young man followed him with a linen cloth cast about his naked {body}; and {the young men} seize him;
52 but he, leaving the linen cloth behind {him}, fled from them naked.
53 And they led away Jesus to the high priest. And there come together to him all the chief priests and the elders and the scribes.
54 And Peter followed him at a distance, till {he was} within the court of the high priest's palace; and he was sitting with the officers and warming himself in the light {of the fire}.
55 And the chief priests and the whole sanhedrim sought testimony against Jesus to cause him to be put to death, and did not find {any}.
56 For many bore false witness against him, and their testimony did not agree.
57 And certain persons rose up and bore false witness against him, saying,
58 *We* heard him saying, *I* will destroy this temple which is made with hands, and in the course of three days I will build another not made with hands.
59 And neither thus did their testimony agree.
60 And the high priest, rising up before them all, asked Jesus, saying, Answerest thou nothing? What do these testify against thee?
61 But he was silent, and answered nothing. Again the high priest asked him, and says to him, *Thou* art the Christ, the Son of the Blessed?
62 And Jesus said, *I* am, and ye shall see the Son of man sitting at the right hand of power, and coming with the clouds of heaven.
63 And the high priest, having rent his clothes, says, What need have we any more of witnesses?
64 Ye have heard the blasphemy; what think ye? And they all condemned him to be guilty of death.
65 And some began to spit upon him, and cover up his face, and buffet him, and say to him, Prophesy; and the officers struck him with the palms of their hands.
66 And Peter being below in the palace-court, there comes one of the maids of the high priest,
67 and seeing Peter warming himself, having looked at him, says, And *thou* wast with the Nazarene, Jesus.
68 But he denied, saying, I know not nor understand what thou sayest. And he went out into the vestibule; and a cock crew.
69 And the maid, seeing him, again began to say to those that stood by, This is {one} of them.
70 And he again denied. And again, after a little, those that stood by said to Peter, Truly thou art {one} of them, for also thou art a Galilean.
71 But he began to curse and to swear, I know not this man of whom ye speak.
72 And the second time a cock crew. And Peter remembered the word that Jesus said to him, Before {the} cock crow twice, thou shalt deny me thrice; and when he thought thereon he wept.
1 Iki Paschos ir Neraugintos duonos šventės buvo likę dvi dienos. Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo klasta suimti Jėzų ir nužudyti.
2 Bet jie sakė: "Tik ne per šventes, kad žmonėse nekiltų sąmyšio".
3 Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint prie stalo, atėjo moteris su alebastriniu labai brangaus gryno nardo tepalo indu. Sudaužiusi indą, ji išpylė tepalą Jam ant galvos.
4 Kai kurie ten esantys pasipiktino ir kalbėjo vienas kitam: "Kam toks tepalo eikvojimas?
5 Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!" Ir jie murmėjo prieš tą moterį.
6 Bet Jėzus atsiliepė: "Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą.
7 Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir, kada tik panorėję, galėsite jiems gera daryti, o mane ne visuomet turėsite.
8 Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms.
9 Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama ši Evangelija, jos atminimui bus pasakojama ir tai, ką ji padarė".
10 Judas Iskarijotas, vienas iš dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus išduoti Jėzų.
11 Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.
12 Pirmąją Neraugintos duonos dieną, kada pjaunamas Paschos avinėlis, mokiniai klausė Jėzų: "Kur nori, kad Tau paruoštume valgyti Paschą?"
13 Jis pasiunčia du mokinius, tardamas: "Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį
14 ir, kur jis įeis, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: kur yra svečių kambarys, kuriame su savo mokiniais galėčiau valgyti Paschą?’
15 Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite mums".
16 Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.
17 Vakare Jis atėjo su dvylika.
18 Jiems sėdint už stalo ir valgant, Jėzus tarė: "Iš tiesų sakau jums: vienas iš jūsų, valgančių su manimi, išduos mane".
19 Jie labai nuliūdo ir vienas paskui kitą ėmė Jo klausinėti: "Nejaugi aš?", "Nejaugi aš?"
20 O Jis jiems tarė: "Vienas iš dvylikos, kuris dažo su manimi dubenyje.
21 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip apie Jį parašyta, bet vargas tam žmogui, per kurį Žmogaus Sūnus išduodamas. Geriau būtų buvę tam žmogui negimti".
22 Jiems bevalgant, Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, sakydamas: "Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas!"
23 Po to paėmė taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos.
24 Jis jiems tarė: "Tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.
25 Iš tiesų sakau jums: Aš daugiau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje".
26 Pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną.
27 Jėzus jiems tarė: "Šią naktį jūs visi manimi pasipiktinsite, nes parašyta: ‘Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys’.
28 Bet prisikėlęs Aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją".
29 Petras atsiliepė: "Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!"
30 Jėzus jam atsakė: "Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi".
31 Bet Petras dar atkakliau tvirtino: "Jei man reikėtų net mirti su Tavimi, aš vis tiek Tavęs neišsiginsiu". Tą patį kalbėjo ir visi kiti.
32 Jie atėjo į vietą, vadinamą Getsemane. Jėzus sako savo mokiniams: "Pasėdėkite čia, kol Aš melsiuosi".
33 Pasiėmęs su savimi Petrą, Jokūbą ir Joną, Jis pradėjo nuogąstauti ir sielvartauti.
34 Jis jiems sakė: "Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!"
35 Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir meldėsi, kad, jei įmanoma, Jį aplenktų toji valanda.
36 Jis sakė: "Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu".
37 Po to grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: "Simonai, tu miegi? Nepajėgei nė vienos valandos pabudėti?
38 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas".
39 Jis vėl nuėjo ir meldėsi tais pačiais žodžiais.
40 Sugrįžęs Jis vėl rado juos miegančiusjų akys buvo apsunkusios, ir jie nežinojo, ką atsakyti.
41 Jis atėjo trečią kartą ir tarė jiems: "Vis dar tebemiegate ir ilsitės? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas.
42 Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat".
43 Ir tuojau, dar Jam tebekalbant, pasirodė vienas iš dvylikosJudas, o kartu su juo didelė minia, ginkluota kalavijais ir vėzdais, pasiųsta aukštųjų kunigų, Rašto žinovų ir vyresniųjų.
44 Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: "Kurį pabučiuosiu, tai Tas. Suimkite Jį ir veskite saugodami!"
45 Atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: "Rabi!", ir pabučiavo Jį.
46 O kiti čiupo Jėzų rankomis ir suėmė.
47 Vienas iš ten stovinčiųjų, išsitraukęs kalaviją, smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam ausį.
48 O Jėzus jiems tarė: "Kaip prieš plėšiką išėjote su kalavijais ir vėzdais suimti manęs.
49 Aš kasdien buvau su jumis šventykloje ir mokiau, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau turi išsipildyti Raštai".
50 Tada visi paliko Jį ir pabėgo.
51 Vienas jaunuolis sekė Jį iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį,
52 bet šis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.
53 Jėzų nuvedė pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, vyresnieji ir Rašto žinovai.
54 Petras sekė Jį iš tolo iki vyriausiojo kunigo rūmų kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies.
55 Aukštieji kunigai ir visas sinedrionas ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų nuteisti Jį mirti, bet nerado.
56 Nors daugelis melagingai liudijo prieš Jį, tačiau jų liudijimai nesutapo.
57 Kai kurie atsistoję melagingai kaltino Jį, teigdami:
58 "Mes girdėjome Jį sakant: ‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventyklą ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’ ".
59 Bet ir šie kaltinimai nesutapo.
60 Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: "Tu nieko neatsakai į šituos kaltinimus?"
61 Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: "Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!"
62 Ir Jėzus pasakė: "Aš Esu. Ir jūs išvysite Žmogaus Sūnų, sėdintį Galybės dešinėje ir ateinantį dangaus debesyse".
63 Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius ir sušuko: "Kam dar mums liudytojai?
64 Jūs girdėjote piktžodžiavimą! Kaip jums atrodo?" Ir jie visi nusprendė Jį esant vertą mirties.
65 Kai kurie pradėjo į Jį spjaudyti, dangstė Jam veidą, mušė kumščiais ir sakė: "Pranašauk!" O tarnai daužė Jį per veidą.
66 Petrui esant žemai, kieme, atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė
67 ir, pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: "Ir tu buvai su šituo Nazariečiu Jėzumi".
68 Bet Petras išsigynė, sakydamas: "Nei žinau, nei suprantu, ką sakai". Jis išėjo į prieškiemį, ir pragydo gaidys.
69 Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplink stovėjusiems: "Šitas yra iš jų!"
70 Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau šalia stovintieji sakė Petrui: "Tu tikrai vienas iš jų, juk tu irgi galilėjietis, ir tarmė tavo tokia".
71 Tada jis pradėjo keiktis ir prisiekinėti: "Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate!"
72 Gaidys pragydo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam sakė Jėzus: "Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi". Tai prisiminęs, jis pravirko.