1 And he entered again into Capernaum after {several} days, and it was reported that he was at {the} house;
2 and straightway many were gathered together, so that there was no longer any room, not even at the door; and he spoke the word to them.
3 And there come to him {men} bringing a paralytic, borne by four;
4 and, not being able to get near to him on account of the crowd, they uncovered the roof where he was, and having dug {it} up they let down the couch on which the paralytic lay.
5 But Jesus, seeing their faith, says to the paralytic, Child, thy sins are forgiven {thee}.
6 But certain of the scribes were there sitting, and reasoning in their hearts,
7 Why does this {man} thus speak? he blasphemes. Who is able to forgive sins except God alone?
8 And straightway Jesus, knowing in his spirit that they are reasoning thus within themselves, said to them, Why reason ye these things in your hearts?
9 Which is easier, to say to the paralytic, {Thy} sins are forgiven {thee}; or to say, Arise, and take up thy couch and walk?
10 But that ye may know that the Son of man has power on earth to forgive sins, he says to the paralytic,
11 To thee I say, Arise, take up thy couch and go to thine house.
12 And he rose up straightway, and, having taken up his couch, went out before {them} all, so that all were amazed, and glorified God, saying, We never saw it thus.
13 And he went out again by the sea, and all the crowd came to him, and he taught them.
14 And passing by, he saw Levi the {son} of Alphaeus sitting at the tax-office, and says to him, Follow me. And he rose up and followed him.
15 And it came to pass as he lay at table in his house, that many tax-gatherers and sinners lay at table with Jesus and his disciples; for they were many, and they followed him.
16 And the scribes and the Pharisees, seeing him eating with sinners and tax-gatherers, said to his disciples, Why {is it} that he eats and drinks with tax-gatherers and sinners?
17 And Jesus having heard {it} says to them, They that are strong have not need of a physician, but those who are ill. I have not come to call righteous {men}, but sinners.
18 And the disciples of John and the Pharisees were fasting; and they come and say to him, Why do the disciples of John and {the disciples} of the Pharisees fast, but thy disciples fast not?
19 And Jesus said to them, Can the sons of the bride-chamber fast while the bridegroom is with them? As long as they have the bridegroom with them they cannot fast.
20 But days will come when the bridegroom shall have been taken away from them, and then shall they fast in that day.
21 No one sews a patch of new cloth on an old garment: otherwise its new filling-up takes from the old {stuff}, and there is a worse rent.
22 And no one puts new wine into old skins; otherwise the wine bursts the skins, and the wine is poured out, and the skins will be destroyed; but new wine is to be put into new skins.
23 And it came to pass that he went on the sabbath through the cornfields; and his disciples began to walk on, plucking the ears.
24 And the Pharisees said to him, Behold, why do they on the sabbath what is not lawful?
25 And *he* said to them, Have ye never read what David did when he had need and hungered, *he* and those with him,
26 how he entered into the house of God, in {the section of} Abiathar {the} high priest, and ate the shew-bread, which it is not lawful unless for the priests to eat, and gave even to those that were with him?
27 And he said to them, The sabbath was made on account of man, not man on account of the sabbath;
28 so that the Son of man is lord of the sabbath also.
1 Po kelių dienų Jėzus vėl atėjo į Kafarnaumą. Žmonės, išgirdę Jį esant namuose,
2 nedelsiant susirinko, ir taip gausiai, jog nė prie durų nebeliko vietos. O Jis skelbė jiems žodį.
3 Tada keturi vyrai atnešė pas Jį paralyžiuotą žmogų.
4 Negalėdami dėl minios prinešti jo prie Jėzaus, jie praplėšė stogą namo, kur Jis buvo, ir, padarę skylę, nuleido žemyn neštuvus, ant kurių gulėjo paralyžiuotasis.
5 Išvydęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: "Sūnau, atleidžiamos tau tavo nuodėmės!"
6 Tenai sėdėjo keletas Rašto žinovų ir svarstė savo širdyse:
7 "Kodėl Jis taip piktžodžiauja? Kas gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?!"
8 Jėzus, iš karto savo dvasia supratęs jų mintis, tarė: "Kam taip svarstote savo širdyse?
9 Kas lengviauar pasakyti paralyžiuotam: ‘Tau atleidžiamos nuodėmės’, ar liepti: ‘Kelkis, imk neštuvus ir vaikščiok’?
10 Bet, kad žinotumėte Žmogaus Sūnų turintį valdžią atleisti žemėje nuodėmes,čia Jis tarė paralyžiuotajam,
11 sakau tau: kelkis, imk savo neštuvus ir eik namo!"
12 Šis tuojau atsikėlė ir, visiems matant, pasiėmęs neštuvus, išėjo. Visi stebėjosi ir garbino Dievą, sakydami: "Tokių dalykų mes niekad nesame matę".
13 Jėzus vėl nuėjo į paežerę. Didelė minia rinkosi prie Jo, ir Jis juos mokė.
14 Praeidamas Jis pamatė Levį, Alfiejaus sūnų, sėdintį muitinėje, ir tarė jam: "Sek paskui mane!" Šis atsikėlė ir nusekė paskui Jį.
15 Kai Jėzus Levio namuose valgė, drauge prie stalo su Jėzumi ir mokiniais sėdėjo daug muitininkų bei nusidėjėlių, nes tokių buvo daug ir jie sekė paskui Jį.
16 Rašto žinovai ir fariziejai, išvydę Jį valgantį su muitininkais ir nusidėjėliais, klausė Jo mokinių: "Kodėl Jis valgo su muitininkais ir nusidėjėliais?"
17 Tai išgirdęs, Jėzus atsiliepė: "Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių atgailai".
18 Jono mokiniai ir fariziejai pasninkavo. Jie atėję klausė Jėzų: "Kodėl Jono ir fariziejų mokiniai pasninkauja, o Tavieji ne?"
19 Jėzus atsakė: "Argi gali vestuvininkai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis? Kol jie turi su savim jaunikį, jie negali pasninkauti.
20 Bet ateis dienos, kai jaunikis bus iš jų atimtas, ir tada, tomis dienomis, jie pasninkaus.
21 Niekas nesiuva lopo iš naujo audinio ant sudėvėto drabužio; antraip naujasis atplėštų nuo senojo gabalą, ir pasidarytų dar didesnė skylė.
22 Taip pat niekas nepila jauno vyno į senus vynmaišius. Antraip vynas suplėšytų vynmaišius, ir nueitų niekais ir vynas, ir vynmaišiai. Jaunam vynui būtini nauji vynmaišiai!"
23 Sabato dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir Jo mokiniai eidami skabė varpas.
24 Fariziejai Jam sakė: "Žiūrėk, kodėl jie daro per sabatą tai, kas draudžiama?"
25 Jėzus atsakė: "Nejaugi niekad neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę?
26 Prie vyriausiojo kunigo Abjataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos ir davė savo palydovams, nors niekam neleistina jos valgyti, tik kunigams".
27 Ir pridūrė: "Sabatas padarytas žmogui, o ne žmogus sabatui;
28 taigi Žmogaus Sūnus yra ir sabato Viešpats".