1 Kanto de suprenirado. De David. Se la Eternulo ne estus kun ni, Diru nun Izrael,2 Se la Eternulo ne estus kun ni, Kiam homoj leviĝis kontraŭ ni:3 Tiam ili englutus nin vivajn, Kiam ekflamis kontraŭ ni ilia kolero;4 Tiam dronigus nin akvo, torento kovrus nian animon;5 Tiam kovrus nian animon pereiga akvo.6 Benata estu la Eternulo, Kiu ne fordonis nin kiel rabakiron al iliaj dentoj.7 Nia animo liberiĝis, kiel birdo el la reto de kaptistoj; La reto disŝiriĝis, kaj ni liberiĝis.8 Nia helpo estas en la nomo de la Eternulo, Kiu kreis la ĉielon kaj la teron.

1 Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­2 jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,3 jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.4 Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,5 gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.6 Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.7 Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.8 Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.