1 수아 사람 빌닷이 대답하여 가로되

2 네가 어느 때까지 이런 말을 하겠으며 어느 때까지 네 입의 말이 광풍과 같겠는가

3 하나님이 어찌 심판을 굽게 하시겠으며 전능하신 이가 어찌 공의를 굽게 하시겠는가

4 네 자녀들이 주께 득죄하였으므로 주께서 그들을 그 죄에 붙이셨나니

5 네가 만일 하나님을 부지런히 구하며 전능하신 이에게 빌고

6 또 청결하고 정직하면 정녕 너를 돌아보시고 네 의로운 집으로 형통하게 하실 것이라

7 네 시작은 미약하였으나 네 나중은 심히 창대하리라 !

8 청컨대 너는 옛시대 사람에게 물으며 열조의 터득한 일을 배울지어다

9 (우리는 어제부터 있었을 뿐이라 지식이 망매하니 세상에 있는 날이 그림자와 같으니라)

10 그들이 네게 가르쳐 이르지 아니하겠느냐 ? 그 마음에서 나는 말을 발하지 아니하겠느냐 ?

11 왕골이 진펄이 아니고 나겠으며 갈대가 물 없이 자라겠느냐 ?

12 이런 것은 푸르러도 아직 벨 때 되기 전에 다른 풀보다 일찌기 마르느니라

13 하나님을 잊어버리는 자의 길은 다 이와 같고 사곡한 자의 소망은 없어지리니

14 그 믿는 것이 끊어지고 그 의지하는 것이 거미줄 같은즉

15 그 집을 의지할지라도 집이 서지 못하고 굳게 잡아도 집이 보존되지 못하리라

16 식물이 일광을 받고 푸르러서 그 가지가 동산에 벋어가며

17 그 뿌리가 돌 무더기에 서리어서 돌 가운데로 들어 갔을지라도

18 그 곳에서 뽑히면 그 자리도 모르는 체하고 이르기를 내가 너를 보지 못하였다 하리니

19 그 길의 희락은 이와 같고 그 후에 다른 것이 흙에서 나리라

20 하나님은 순전한 사람을 버리지 아니하시고 악한 자를 붙들어 주지 아니하신즉

21 웃음으로 네 입에, 즐거운 소리로 네 입술에 채우시리니

22 너를 미워하는 자는 부끄러움을 입을 것이라 악인의 장막은 없어지리라

1 Kaj ekparolis Bildad, la Ŝuĥano, kaj diris:

2 Kiel longe vi tiel parolos, Kaj la vortoj de via buŝo estos kiel forta vento?

3 Ĉu Dio falsas la juĝon? Ĉu la Plejpotenculo falsas la justecon?

4 Se viaj filoj pekis kontraŭ Li, Li forpuŝis ilin pro ilia malbonago.

5 Se vi serĉas Dion Kaj petegas la Plejpotenculon,

6 Se vi estas pura kaj pia, Li maldormos super vi, Kaj restarigos la bonstaton en via virta loĝejo.

7 Kaj se via komenco estis malgranda, Via estonteco forte kreskos.

8 Ĉar demandu la antaŭajn generaciojn, Kaj primeditu tion, kion esploris iliaj patroj;

9 Ĉar ni estas de hieraŭ, kaj ni nenion scias; Nia vivo sur la tero estas nur ombro.

10 Ili instruos vin, diros al vi, Kaj el sia koro elirigos vortojn.

11 Ĉu povas kreski kano sen malsekeco? Ĉu kreskas junko sen akvo?

12 En tia okazo ĝi velksekiĝas pli frue ol ĉiu herbo, Kiam ĝi estas ankoraŭ en sia freŝeco, Kiam ĝi ankoraŭ ne estas detranĉita.

13 Tiaj estas la vojoj de ĉiuj, kiuj forgesas Dion; Kaj pereas la espero de hipokritulo,

14 Kies fido dehakiĝas, Kaj kies espero estas araneaĵo.

15 Li apogas sin al sia domo, sed ne restos staranta; Li ekkaptos ĝin, sed ne povos sin teni.

16 Li estis verda antaŭ la suno, Kaj super lia ĝardeno etendiĝas liaj branĉoj;

17 Amase plektiĝas liaj radikoj, Inter ŝtonoj ili tenas sin forte;

18 Sed kiam oni elŝiras lin el lia loko, Ĝi malkonfesas lin:Mi vin ne vidis.

19 Tia estas la ĝojo de lia vivo; Kaj el la tero kreskas aliaj.

20 Vidu, Dio ne forpuŝas virtulon Kaj ne subtenas la manon de malpiuloj.

21 Li plenigos ankoraŭ vian buŝon per rido Kaj viajn lipojn per ĝojkrioj.

22 Viaj malamantoj kovriĝos per honto; Sed la tendo de malpiuloj malaperos.