1 (아삽의 시) 하나님이 참으로 이스라엘 중 마음이 정결한 자에게 선을 행하시나

2 나는 거의 실족할 뻔 하였고 내 걸음이 미끄러질 뻔 하였으니

3 이는 내가 악인의 형통함을 보고 오만한 자를 질시하였음이로다

4 저희는 죽는 때에도 고통이 없고 그 힘이 건강하며

5 타인과 같은 고난이 없고 타인과 같은 재앙도 없나니

6 그러므로 교만이 저희 목걸이요 강포가 저희의 입는 옷이며

7 살찜으로 저희 눈이 솟아나며 저희 소득은 마음의 소원보다 지나며

8 저희는 능욕하며 악하게 압제하여 말하며 거만히 말하며

9 저희 입은 하늘에 두고 저희 혀는 땅에 두루 다니도다

10 그러므로 그 백성이 이리로 돌아와서 잔에 가득한 물을 다 마시며

11 말하기를 하나님이 어찌 알랴 지극히 높은 자에게 지식이 있으랴 하도다

12 볼지어다 ! 이들은 악인이라 항상 평안하고 재물은 더 하도다

13 내가 내 마음을 정히 하며 내 손을 씻어 무죄하다 한 것이 실로 헛되도다

14 나는 종일 재앙을 당하며 아침마다 징책을 보았도다

15 내가 만일 스스로 이르기를 내가 이렇게 말하리라 하였더면 주의 아들들의 시대를 대하여 궤휼을 행하였으리이다

16 내가 어찌면 이를 알까 하여 생각한즉 내게 심히 곤란하더니

17 하나님의 성소에 들어갈 때에야 저희 결국을 내가 깨달았나이다

18 주께서 참으로 저희를 미끄러운 곳에 두시며 파멸에 던지시니

19 저희가 어찌 그리 졸지에 황폐되었는가 놀람으로 전멸하였나이다

20 주여, 사람이 깬 후에는 꿈을 무시함같이 주께서 깨신 후에 저희 형상을 멸시하시리이다

21 내 마음이 산란하며 내 심장이 찔렸나이다

22 내가 이같이 우매 무지하니 주의 앞에 짐승이오나

23 내가 항상 주와 함께하니 주께서 내 오른손을 붙드셨나이다

24 주의 교훈으로 나를 인도하시고 후에는 영광으로 나를 영접하시리니

25 하늘에서는 주 외에 누가 내게 있리요 땅에서는 주 밖에 나의 사모할 자 없나이다

26 내 육체와 마음은 쇠잔하나 하나님은 내 마음의 반석이시요 영원한 분깃이시라

27 대저 주를 멀리하는 자는 망하리니 음녀 같이 주를 떠난 자를 주께서 다 멸하셨나이다

28 하나님께 가까이 함이 내게 복이라 내가 주 여호와를 나의 피난처로 삼아 주의 모든 행사를 전파하리이다

1 Psalmo de Asaf. Jes, bona estas Dio por Izrael, Por tiuj, kiuj havas puran koron.

2 Sed mi-apenaŭ ne falŝanceliĝis miaj piedoj, Preskaŭ elglitis miaj paŝoj.

3 Ĉar mi ĉagreniĝis pro la fanfaronuloj, Vidante la bonstaton de la malvirtuloj.

4 Ĉar ili ne havas suferojn de morto, Kaj iliaj fortoj estas fortikaj.

5 Ili ne partoprenas en la zorgoj de homoj, Kaj ili ne suferas kun aliaj homoj.

6 Tial ilian kolon ĉirkaŭvolvis fiereco, Kaj perforteco ilin vestas kiel ornamo.

7 Pro graso elmetiĝis iliaj okuloj, Superbordiĝis en ilia koro la intencoj.

8 Ili mokas, ili parolas malbonintence pri premado; Ili parolas de alte.

9 Kontraŭ la ĉielon ili levas sian buŝon, Kaj ilia lango promenas sur la tero.

10 Tial tien ankaŭ iras Lia popolo, Kaj ili akvon ĉerpas abunde.

11 Kaj ili diras:Kiel Dio scias? Kaj ĉu la Plejaltulo komprenas?

12 Jen tiuj estas malvirtuloj, Kaj ili estas feliĉuloj de la mondo kaj atingis riĉecon!

13 Nur vane mi purigis mian koron Kaj lavis per senkulpeco miajn manojn,

14 Kaj mi turmentiĝas ĉiutage Kaj mi suferas punon ĉiumatene!

15 Se mi intencus paroli kiel ili, Tiam mi fariĝus perfida al la generacio de Viaj filoj.

16 Mi meditis, por kompreni ĉi tion; Sed ĝi estis malfacila en miaj okuloj,

17 Ĝis mi venis en la sanktejon de Dio Kaj ekkomprenis la finon de tio.

18 Vi starigas ilin sur glitiga loko; Kaj Vi ĵetas ilin en pereon.

19 Kiel momente ili ruiniĝis! Pereis, malaperis de subita teruro!

20 Simile al sonĝo post la vekiĝo, Vi, ho mia Sinjoro, en kolero tute sensignifigas ilian bildon.

21 Kiam bolis mia koro Kaj turmentiĝis mia internaĵo,

22 Tiam mi estis senklerulo kaj mi ne komprenis; Mi estis kiel bruto antaŭ Vi.

23 Sed mi ĉiam estas apud Vi; Vi tenas min je la dekstra mano.

24 Per Via konsilo Vi min kondukas, Kaj poste Vi akceptas min kun honoro.

25 Kiu estas por mi en la ĉielo? Kaj krom Vi mi nenion volas sur la tero.

26 Konsumiĝas mia karno kaj mia koro; Sed la fortikaĵo de mia koro kaj mia parto estas Dio por eterne.

27 Jen tiuj, kiuj malproksimiĝas de Vi, pereas; Vi ekstermas ĉiun, kiu perfidiĝis al Vi.

28 Sed al mi estas bone, ke mi estas proksima al Dio; Sur mian Sinjoron, sur la Eternulon, mi metis mian fidon, Por rakonti ĉiujn Viajn farojn.