1 나의 기운이 쇠하였으며 나의 날이 다하였고 무덤이 나를 위하여 예비되었구나
2 나를 조롱하는 자들이 오히려 나와 함께 있으므로 내 눈이 그들의 격동함을 항상 보는구나
3 청컨대 보증물을 주시고 친히 나의 보주가 되옵소서 ! 주 외에 나로 더불어 손을 칠 자가 누구리이까 ?
4 주께서 그들의 마음을 가리워 깨닫지 못하게 하셨사오니 그들을 높이지 아니 하시리이다
5 친구를 지적하여 해를 받게 한 자의 자식들은 눈이 멀지니라
6 하나님이 나로 백성의 이야기거리가 되게 하시니 그들이 내 얼굴에 침을 뱉는구나
7 내 눈은 근심으로 하여 어두워지고 나의 온 지체는 그림자 같구나
8 정직자는 이를 인하여 놀라고 무죄자는 사곡한 자를 인하여 분을 내나니
9 그러므로 의인은 그 길을 독실히 행하고 손이 깨끗한 자는 점점 힘을 얻느니라 !
10 너희는 다 다시 올지니라 내가 너희 중에서 지혜자를 찾을 수 없느니라
11 나의 날이 지나갔고 내 경영 내 마음의 사모하는 바가 다 끊어졌구나
12 그들은 밤으로 낮을 삼고 빛이 어두운데 가깝다 하는구나
13 내 소망이 음부로 내 집을 삼음에 있어서 침상을 흑암에 베풀고
14 무덤더러 너는 내 아비라 구더기더러 너는 내 어미, 내 자매라 할진대
15 나의 소망이 어디 있으며 나의 소망을 누가 보겠느냐 ?
16 흙 속에서 쉴 때에는 소망이 음부 문으로 내려갈 뿐이니라
1 "Mano kvėpavimas nusilpo, dienos trumpėja, kapai paruošti man.
2 Mane apspito išjuokėjai, mano akys pavargo bežiūrėdamos į juos.
3 Tu pats laiduok už mane, nes kas kitas paduos man ranką?
4 Tu paslėpei supratimą nuo jų širdžių, todėl jų neišaukštinsi.
5 Kas pataikauja savo draugams, to vaikai nesidžiaugs laimikiu.
6 Jis padarė mane priežodžiu žmonėms, visi spjaudo man į veidą.
7 Mano akys aptemo nuo sielvarto, mano kūnas kaip šešėlis.
8 Teisieji pasibaisės tuo, o nekaltieji pakils prieš veidmainius.
9 Teisusis laikysis savo kelio, o tas, kurio rankos švarios, stiprės ir stiprės.
10 Ateikite jūs visi dar kartą, nes tarp jūsų nerandu nė vieno išmintingo.
11 Mano dienos praėjo; sumanymai ir mano širdies siekiai sudužo.
12 Jie naktį padarė diena, tačiau trūksta šviesos tamsoje.
13 Ko gi aš dar laukiu? Mano namai yra kapas; aš savo guolį pasiklojau tamsoje.
14 Sugedimą aš vadinu tėvu, o kirmėlesmotina ir seserimi.
15 Kur yra mano viltis? Kas pamatys, kuo viliuosi?
16 Ji nueis su manimi į gelmes ir ilsėsis su manimi dulkėse".