1 Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.
2 Tuštybių tuštybė,sako pamokslininkas.Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.
3 Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule.
4 Viena karta praeina, kitaateina, o žemė lieka per amžius.
5 Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo.
6 Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo.
7 Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo.
8 Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos.
9 Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule.
10 Jei yra kas, apie ką būtų galima sakyti: "Žiūrėk, tai nauja!", tai jau buvo senais laikais prieš mus.
11 Praeities įvykiai užmirštami, o ir vėliau būsiančių nebeatsimins tie, kurie gyvens po jų.
12 Aš, pamokslininkas, buvau Izraelio karalius Jeruzalėje.
13 Aš nusprendžiau savo širdyje stebėti ir tyrinėti išmintimi visa, kas darosi šiame pasaulyje. Šią varginančią užduotį Dievas davė žmonių sūnums, kad ją vykdytų.
14 Aš mačiau viską, kas darosi po saule, ir supratau, kad tai tuštybė ir vėjo gaudymas.
15 Kas kreiva, negalima ištiesinti, ir ko nėra, negalima suskaičiuoti.
16 Aš galvojau savo širdyje, kad esu įsigijęs daugiau išminties už visus, prieš mane buvusius Jeruzalėje. Mano širdis įgavo daug išminties ir pažinimo.
17 Aš nusprendžiau savo širdyje suprasti, kas yra išmintis ir kas beprotybė bei kvailystė, bet patyriau, kad tai taip pat vėjo gaudymas.
18 Kur yra daug išminties, ten yra ir daug sielvarto; kuo daugiau išminties, tuo daugiau kančių.
1 The words of the Preacher, the son of David, king in Jerusalem.
2 All is to no purpose, said the Preacher, all the ways of man are to no purpose.
3 What is a man profited by all his work which he does under the sun?
4 One generation goes and another comes; but the earth is for ever.
5 The sun comes up and the sun goes down, and goes quickly back to the place where he came up.
6 The wind goes to the south, turning back again to the north; circling round for ever.
7 All the rivers go down to the sea, but the sea is not full; to the place where the rivers go, there they go again.
8 All things are full of weariness; man may not give their story: the eye has never enough of its seeing, or the ear of its hearing.
9 That which has been, is that which is to be, and that which has been done, is that which will be done, and there is no new thing under the sun.
10 Is there anything of which men say, See, this is new? It has been in the old time which was before us.
11 There is no memory of those who have gone before, and of those who come after there will be no memory for those who are still to come after them.
12 I, the Preacher, was king over Israel in Jerusalem.
13 And I gave my heart to searching out in wisdom all things which are done under heaven: it is a hard thing which God has put on the sons of men to do.
14 I have seen all the works which are done under the sun; all is to no purpose, and desire for wind.
15 That which is bent may not be made straight, and that which is not there may not be numbered.
16 I said to my heart, See, I have become great and am increased in wisdom more than any who were before me in Jerusalem--yes, my heart has seen much wisdom and knowledge.
17 And I gave my heart to getting knowledge of wisdom, and of the ways of the foolish. And I saw that this again was desire for wind.
18 Because in much wisdom is much grief, and increase of knowledge is increase of sorrow.