1 Jis vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka.2 Jie stebėjo Jį, ar Jis gydys šį sabato dieną, kad galėtų Jėzų apkaltinti.3 Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: "Stok į vidurį!"4 O juos paklausė: "Ar sabato dieną leistina daryti gera, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?" Bet anie tylėjo.5 Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: "Ištiesk ranką!" Šis ištiesė, ir ranka tapo sveika kaip ir kita.6 Išėję fariziejai tuojau pradėjo tartis su erodininkais, kaip Jėzų pražudyti.7 O Jėzus su savo mokiniais pasitraukė prie ežero. Jį sekė didelė minia iš Galilėjos. Ir iš Judėjos,8 Jeruzalės ir Idumėjos, iš anapus Jordano bei Tyro ir Sidono šalies atvyko daugybė žmonių, kurie buvo girdėję apie Jo didelius darbus.9 Jėzus liepė mokiniams laikyti Jam paruoštą nedidelę valtį, kad minia Jo nesuspaustų.10 Mat Jis buvo daugelį išgydęs, ir visi, kuriuos kankino ligos, veržėsi prie Jo, norėdami Jį paliesti.11 Taip pat netyrosios dvasios, vos tik Jį pamačiusios, parpuldavo priešais Jį ir šaukdavo: "Tu esi Dievo Sūnus!"12 Bet Jėzus griežtai jas drausdavo, kad Jo negarsintų.13 Jėzus užkopė ant kalno ir pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas Jį.14 Jis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų siųsti juos pamokslauti15 ir jie turėtų valdžią gydyti ligas ir išvarinėti demonus:16 Simoną, pavadinęs jį Petru;17 Zebediejaus sūnų Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną (juos pavadinęs Boanerges, tai yra "griaustinio vaikai");18 Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Alfiejaus sūnų Jokūbą, Tadą, Simoną Kananietį19 ir Judą Iskarijotą, kuris Jį ir išdavė. Ir jie grįžo namo.20 Vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti.21 Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti Jo, sakydami, kad Jis išėjęs iš proto.22 Atvykę iš Jeruzalės Rašto žinovai sakė: "Jis turi Belzebulą", ir: "Demonų kunigaikščio jėga Jis išvaro demonus".23 O Jėzus, pasivadinęs juos, kalbėjo palyginimais: "Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną?24 Jei karalystė suskilusi, tokia karalystė negali išsilaikyti.25 Ir jei namai suskilę, tokie namai negali išsilaikyti.26 Ir jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis negali išsilaikyti ir žlunga.27 Niekas negali įeiti į galiūno namus ir pasigrobti jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada jis apiplėš jo namus.28 Iš tiesų sakau jums: bus atleistos žmonių vaikams visos nuodėmės ir piktžodžiavimai, kaip jie bepiktžodžiautų;29 bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam niekada nebus atleista, ir jis amžiams bus pasmerktas".30 Mat jie sakė: "Jis turi netyrąją dvasią".31 Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, prašė Jį pakviesti.32 Aplink Jį sėdėjo minia, kai Jam pranešė: "Štai Tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško Tavęs".33 O Jis atsakė: "Kas yra mano motina ir mano broliai?"34 Ir, apžvelgęs aplinkui sėdinčius, tarė: "Štai mano motina ir mano broliai!35 Kas vykdo Dievo valią, tas mano brolis, ir sesuo, ir motina".

1 Ja Ta läks jälle kogudusekotta. Ja seal oli mees, kellel oli kuivanud käsi.2 Ja nad varitsesid Teda, kas Ta hingamispäeval peaks terveks tegema, et kaevata Tema peale.3 Siis Ta ütles mehele, kellel oli kuivanud käsi: „T4 Ja Ta küsis neilt: „Kas tohib hingamispäeval teha head v5 Ja Ta vaatas ümber nende peale vihaga ja oli ühtlasi kurb nende südamekanguse pärast ja ütles mehele: „Siruta käsi!" Ja ta sirutas; ja ta käsi sai jälle terveks.6 Ja variserid läksid välja ja pidasid kohe n7 Aga Jeesus läks ära ühes Oma jüngritega mere poole, ja suurrahvahulk järgis Teda Galileast ja Judeast,8 ja Jeerusalemast ja Idumeast ja teiselt poolt Jordanit ja Tüürose ja Siidoni ümbrusest, suur rahvakogu, kes kuuldes, mis suuri asju Ta tegi, tuli Tema juure.9 Ja Ta ütles Oma jüngritele, et nad hoiaksid lootsiku Temale valmis rahva pärast, et see ei tungiks Ta peale,10 sest Ta tegi terveks paljusid, mist11 Ja rüvedad vaimud, kui nad Teda nägid, heitsid maha Tema ette, kisendasid ning ütlesid: „Sina oled Jumala Poeg!"12 Ja Ta hoiatas neid kangesti, et nad ei teeks Teda avalikuks.13 Ja Ta läks üles mäele ja kutsus Enese juure, keda Ta tähtis, ja nad tulid Ta juure.14 Ja Ta määras kaksteistkümmend, et need oleksid Tema juures ja Ta v15 ja et neil oleks meelevald välja ajada kurje vaime.16 Ta määras need kaksteistkümmend: Siimona, ja pani temale nimeks Peetrus,17 ja Jakoobuse, Sebedeuse poja, ja Johannese, Jakoobuse venna, ja pani neile nimeks Boanerges, see on K18 ja Andrease ja Filippuse ja Bartolomeuse ja Matteuse ja Tooma ja Jakoobuse, Alfeuse poja, ja Taddeuse ja Siimona Kaanast,19 ja Juudas Iskarioti, kes Ta ära andis.20 Ja Ta tuli koju. Ja rahvas tuli jälle kokku, n21 Ja kui Tema juures olijad seda kuulsid, läksid nad välja Teda kinni v22 Ja kirjatundjad, kes olid tulnud Jeruusalemast, ütlesid: „Temas on Peeltsebul, ja kurjade vaimude ülema abil ajab Ta välja kurje vaime!"23 Tema kutsus need Enese juure ja ütles neile v24 Ja kui kuningriik on isekeskis riius, siis ei v25 Ja kui koda on, isekeskis riius, siis ei v26 Ja kui saatan paneb iseenesele vastu, siis ei v27 Ūkski ei v28 T29 kuid kes iganes on pilganud Püha Vaimu, sellel ei ole andekssaamist iialgi, vaid ta on süüdlane igaveses patus!"30 Sest nad ütlesid: „Temas on rüve vaim!"31 Siis tulid Tema Ema ja vennad ja seisid32 Ja rahvas istus Ta ümber ja Temale üteldi: „Vaata, Su Ema ja su vennad33 Ta vastas neile ning ütles: „Kes on Mu ema v34 Ja ta vaatas Enese ümber nende peale, kes istusid s35 Sest kes iganes teeb Jumala tahtmist, see on Mu vend ja