1 Anomis dienomis, susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs savo mokinius, tarė:2 "Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės yra su manimi ir neturi ko valgyti.3 Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli".4 Mokiniai Jam atsakė: "Iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?"5 Jėzus paklausė: "Kiek kepalų turite?" Jie atsakė: "Septynis".6 Tada Jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalus, palaimino, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai.7 Jie dar turėjo kelias žuveles. Jis palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.8 Žmonės pavalgė iki soties, ir jie surinko dar septynias pintines likučių.9 O valgytojų buvo apie keturis tūkstančius. Jėzus paleido juos10 ir tuojau, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.11 Čia priėjo fariziejų ir pradėjo su Juo ginčytis. Mėgindami Jį, jie reikalavo ženklo iš dangaus.12 Atsidusęs iš dvasios gilumos, Jis tarė: "Ir kam šita karta reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai kartai nebus duota!"13 Ir, palikęs juos, Jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.14 Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalą.15 Jėzus juos įspėjo: "Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo".16 Jie svarstė tarpusavy, sakydami: "Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos".17 Tai supratęs, Jėzus tarė: "Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar neišmanote ir nesuprantate ir jūsų širdys vis dar užkietėjusios?18 Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite? Argi neatsimenate,19 jog penkis kepalus Aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?" Jie atsakė: "Dvylika".20 "O kai septynis kepalus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pilnų pintinių trupinių pririnkote?" Jie atsakė: "Septynias".21 Tada Jis tarė: "Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!"22 Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.23 Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: "Ar ką nors matai?"24 Šis apsižvalgęs tarė: "Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius".25 Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.26 Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: "Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!"27 Jėzus su savo mokiniais išėjo į Pilypo Cezarėjos kaimus. Kelyje klausė mokinius: "Kuo mane žmonės laiko?"28 Jie atsakė: "Vieni­Jonu Krikštytoju, kiti­Eliju, treti­vienu iš pranašų".29 Tada Jis paklausė: "O jūs kuo mane laikote?" Petras Jam atsakė: "Tu esi Kristus".30 Tada Jėzus griežtai įsakė niekam apie Jį nekalbėti.31 Jis pradėjo juos mokyti, jog Žmogaus Sūnus turės daug iškentėti, būti vyresniųjų, aukštųjų kunigų bei Rašto žinovų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikelti.32 Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. Tada Petras, pasivadinęs Jį į šalį, ėmė Jį drausti.33 Jėzus atsigręžęs pažiūrėjo į mokinius ir sudraudė Petrą: "Eik šalin, šėtone, nes tu mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių!"34 Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: "Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.35 Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas praras savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.36 Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai?37 Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?!38 Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios svetimaujančios ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, kai Jis ateis savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais".

1 Neil päevil, kui jälle väga palju rahvast koos oli ja neil ei olnud midagi süüa, kutsus Jeesus jüngrid Enese juure ja ütles neile:2 „Mul on väga hale meel rahvast, sest nad on juba kolm päeva olnud Minu juures, ja neil ei ole midagi süüa.3 Ja kui Ma nad lasen koju minna söömata, n4 Ja Ta jüngrid vastasid Temale: „Kust v5 Ja Ta küsis neilt: „Mitu leiba teil on?" Nad ütlesid: „Seitse."6 Ja Ta käskis rahva istuda maa peale. Siis Ta v7 Ja neil oli pisut kalukesi; ja Ta8 Siis nad s9 Aga sööjaid oli olnud arvata neli tuhat. Ja Ta laskis nad minna.10 Ja varsti Ta astus ühes oma jüngritega paati ja j11 Ja variserid tulid välja ja hakkasid Temaga vaidlema ning n12 Siis Ta ohkas Oma vaimus ja ütles: „Miks see sugu otsib tähte? T13 Ja Ta jättis nad maha ja astus jälle paati ja läks ära teisele poole.14 Ja nad olid unustanud leiba kaasa v15 Ja Ta käskis neid ning ütles: „Vaadake ette, hoiduge variseride haputaignast ja Heroodese haputaignast!"16 Ja nad arutlesid isekeskis seda, et neil ei ole leiba.17 Tema märkas seda ning ütles neile: „Mis te arutate, et teil ei ole leiba? Kas te veel ei m18 Silmad teil on, aga te ei näe; k19 Kui Ma viis leiba murdsin viiele tuhandele, mitu korvitäit palukesi te siis korjasite?" Nad ütlesid: „Kaksteistkümmend!"20 „Kui Ma seitse murdsin neljale tuhandele, mitu korvitäit palukesi te siis korjasite?" Nad ütlesid: „Seitse."21 Siis Ta ütles neile: „Kuidas te siis ei m22 Ja nad tulevad Betsaidasse. Ja Ta juure tuuakse pime, ja nad paluvad Teda, et Ta teda puudutaks.23 Siis Ta haaras pimeda käest kinni ja viis ta alevist välja, sülitas temale silmi ning pani Oma käed ta peale ja küsis talt: „Kas sa näed midagi?"24 Tema vaatas üles ning ütles: „Ma näen inimesi, ma näen neid nagu puid k25 siis Ta pani taas Oma käed ta silmadele; ja nüüd ta vaatas teravasti ja oli jälle terve; ja ta nägi k26 Ja Ta saatis tema koju ning ütles: „Ära minegi külasse!"27 Ja Jeesus ja Ta jüngrid läksid Filippuse Kaisarea küladesse. Ja teel küsis Ta Oma jüngritelt ning ütles neile: „Kelle Mind inimesed ütlevad olevat?"28 Aga nemad vastasid Temale ning ütlesid: „Ristija Johannese, ja teised Eelija, ja veel teised ühe prohveteist!"29 Siis Ta küsis neilt: „Aga teie, kelle teie ütlete Mind olevat?" Peetrus vastas ning ütles Temale: „Sina oled Kristus!"30 Ja Ta hoiatas neid k31 Ja Ta hakkas neid32 Ja Ta rääkis seda üsna avalikult. Ja Peetrus v33 Aga tema pöördus, vaatas Oma jüngritele ja s34 Ja Ta kutsus rahva Enese juure ühes Oma jüngritega ning ütles neile: „Kui keegi tahab Minu järele tulla, siis ta salaku end ära ja v35 Sest kes iganes oma hinge tahab päästa, see kaotab selle; aga kes iganes oma hinge kaotab Minu ja armu36 Sest mis kasu on inimesel sellest, kui ta kogu maailma kasuks saaks, aga oma hingele kahju teeks?37 V38 Sest kes häbeneb Minu ja Mu s