1 Tegul kiekvienas laiko mus Kristaus tarnais ir Dievo paslapčių tvarkytojais.

2 O iš tvarkytojų reikalaujama, kad būtų ištikimi.

3 Man mažai rūpi, ką jūs ar žmonių teismas spręstų apie mane. Ir aš pats savęs neteisiu.

4 Nors nematau nieko netinkamo savyje, bet tuo dar nesu išteisintas. Mano teisėjas yra Viešpats.

5 Todėl neteiskite nieko prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus. Tada kiekvienam teks pagyrimas iš Dievo.

6 Visa tai, broliai, jūsų labui pritaikiau sau ir Apolui, kad iš mūsų pasimokytumėte negalvoti daugiau negu parašyta ir kad nepasipūstumėte vienas prieš kitą.

7 Kas gi tave išskiria iš kitų? Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs? O jei esi gavęs, tai ko didžiuojies, lyg nebūtum gavęs?

8 Jūs jau esate sotūs, jau turtingi, jau pradėjote be mūsų karaliauti! O, kad jūs iš tikrųjų karaliautumėte, kad ir mes galėtume kartu karaliauti!

9 Man atrodo, kad Dievas mums, apaštalams, paskyrė paskutiniąją vietą, tarsi mirčiai pasmerktiems. Mes tapome reginys pasauliui, angelams ir žmonėms.

10 Mes kvaili dėl Kristaus, o jūs išmintingi Kristuje. Mes silpni, o jūs stiprūs; jūs gerbiami, o mes niekinami.

11 Iki šios valandos alkstame ir trokštame, esame nuogi ir mušami, be pastogės

12 ir vargstame, darbuodamiesi savo rankomis. Keikiami­laiminame, persekiojami­kenčiame,

13 piktžodžiaujami­maloniai atsakome. Iki šiol esame laikomi pasaulio sąšlavomis, visų atmatomis.

14 Tai rašau, ne norėdamas jus gėdinti, bet įspėdamas kaip mylimus vaikus.

15 Nors turėtumėte tūkstančius auklėtojų Kristuje, bet neturėsite daug tėvų, nes Evangelija aš pagimdžiau jus Kristuje Jėzuje.

16 Todėl raginu jus: būkite mano sekėjai!

17 Tuo tikslu ir pasiunčiau pas jus Timotiejų, kuris yra mano mylimas sūnus ir ištikimas Viešpatyje. Jis jums primins mano kelius Kristuje, kaip aš mokau visur, kiekvienoje bažnyčioje.

18 Kai kurie pasipūtė, tartum neketinčiau pas jus atvykti.

19 Jei Viešpats panorės, veikiai atvyksiu pas jus ir patikrinsiu ne pasipūtusių kalbas, bet jėgą.

20 Nes Dievo karalystė yra ne kalboje, bet jėgoje.

21 Ko norite? Ar kad ateičiau pas jus su lazda, ar su meile ir romumo dvasia?

1 So let a man think of us as Christ’s servants and stewards of God’s mysteries. 2 Here, moreover, it is required of stewards that they be found faithful. 3 But with me it is a very small thing that I should be judged by you, or by a human court. Yes, I don’t even judge my own self. 4 For I know nothing against myself. Yet I am not justified by this, but he who judges me is the Lord. 5 Therefore judge nothing before the time, until the Lord comes, who will both bring to light the hidden things of darkness and reveal the counsels of the hearts. Then each man will get his praise from God.

6 Now these things, brothers, I have in a figure transferred to myself and Apollos for your sakes, that in us you might learn not to think beyond the things which are written, that none of you be puffed up against one another. 7 For who makes you different? And what do you have that you didn’t receive? But if you did receive it, why do you boast as if you had not received it?

8 You are already filled. You have already become rich. You have come to reign without us. Yes, and I wish that you did reign, that we also might reign with you! 9 For I think that God has displayed us, the apostles, last of all, like men sentenced to death. For we are made a spectacle to the world, both to angels and men. 10 We are fools for Christ’s sake, but you are wise in Christ. We are weak, but you are strong. You have honor, but we have dishonor. 11 Even to this present hour we hunger, thirst, are naked, are beaten, and have no certain dwelling place. 12 We toil, working with our own hands. When people curse us, we bless. Being persecuted, we endure. 13 Being defamed, we entreat. We are made as the filth of the world, the dirt wiped off by all, even until now.

14 I don’t write these things to shame you, but to admonish you as my beloved children. 15 For though you have ten thousand tutors in Christ, you don’t have many fathers. For in Christ Jesus, I became your father through the Good News. 16 I beg you therefore, be imitators of me. 17 Because of this I have sent Timothy to you, who is my beloved and faithful child in the Lord, who will remind you of my ways which are in Christ, even as I teach everywhere in every assembly. 18 Now some are puffed up, as though I were not coming to you. 19 But I will come to you shortly, if the Lord is willing. And I will know, not the word of those who are puffed up, but the power. 20 For God’s Kingdom is not in word, but in power. 21 What do you want? Shall I come to you with a rod, or in love and a spirit of gentleness?