1 Ir Dovydas sakė: "Ar yra išlikęs kas nors iš Sauliaus namų, kuriam aš galėčiau parodyti gerumą dėl Jehonatano?"

2 Iš Sauliaus namų buvo tarnas, vardu Ciba. Jis buvo pašauktas pas Dovydą, ir karalius klausė: "Ar tu esi Ciba?" Tas atsakė: "Taip, tavo tarnas".

3 Karalius klausė: "Ar išliko kas nors iš Sauliaus namų, kuriam galėčiau parodyti Dievo gerumą?" Ciba atsakė: "Yra raišas Jehonatano sūnus".

4 Karalius vėl klausė jo: "Kur jis yra?" Ciba atsakė: "Jis gyvena Amielio sūnaus Machyro namuose, Lo Debare".

5 Karalius Dovydas pasiuntė ir parsigabeno jį iš Lo Debaro, iš Amielio sūnaus Machyro namų.

6 Sauliaus sūnaus Jehonatano sūnus Mefi Bošetas, įėjęs pas Dovydą, puolė veidu į žemę ir nusilenkė. Dovydas tarė: "Mefi Bošetai!" Tas atsakė: "Štai tavo tarnas".

7 Ir Dovydas kalbėjo jam: "Nebijok, aš tau būsiu geras dėl tavo tėvo Jehonatano ir sugrąžinsiu tau visas tavo tėvo Sauliaus žemes. Tu visada valgysi prie mano stalo".

8 Mefi Bošetas nusilenkė ir tarė: "Kas yra tavo tarnas, kad tu atkreipei savo dėmesį į tokį pastipusį šunį kaip aš?"

9 Karalius pasišaukė Sauliaus tarną Cibą ir jam tarė: "Visa, kas priklausė Sauliui ir jo namams, atidaviau tavo valdovo sūnui.

10 Dirbk jo žemę su savo sūnumis ir tarnais bei nuimk derlių, kad tavo valdovo sūnus turėtų maisto, o tavo valdovo sūnus Mefi Bošetas visada valgys prie mano stalo". Ciba turėjo penkiolika sūnų ir dvidešimt tarnų.

11 Jis atsakė karaliui: "Kaip tu, karaliau, įsakei savo tarnui, taip tavo tarnas padarys". Mefi Bošetas valgė prie Dovydo stalo kaip vienas iš karaliaus sūnų.

12 Mefi Bošetas turėjo mažą sūnų, vardu Michėjas. Visa Cibos šeimyna buvo Mefi Bošeto tarnai.

13 Mefi Bošetas gyveno Jeruzalėje ir visada valgė prie karaliaus stalo. Jis buvo luošas abiem kojom.

1 David said, "Is there yet any who is left of Saul’s house, that I may show him kindness for Jonathan’s sake?" 2 There was of Saul’s house a servant whose name was Ziba, and they called him to David; and the king said to him, "Are you Ziba?"

He said, "I am your servant."

3 The king said, "Is there not yet any of Saul’s house, that I may show the kindness of God to him?"

Ziba said to the king, "Jonathan still has a son, who is lame in his feet."

4 The king said to him, "Where is he?"

Ziba said to the king, "Behold, he is in the house of Machir the son of Ammiel, in Lo Debar."

5 Then king David sent and brought him out of the house of Machir the son of Ammiel, from Lo Debar. 6 Mephibosheth, the son of Jonathan, the son of Saul, came to David, fell on his face, and showed respect. David said, "Mephibosheth?"

He answered, "Behold, your servant!"

7 David said to him, "Don’t be afraid, for I will surely show you kindness for Jonathan your father’s sake, and will restore to you all the land of Saul your father. You will eat bread at my table continually."

8 He bowed down, and said, "What is your servant, that you should look at such a dead dog as I am?"

9 Then the king called to Ziba, Saul’s servant, and said to him, "All that belonged to Saul and to all his house I have given to your master’s son. 10 Till the land for him—you, your sons, and your servants. Bring in the harvest, that your master’s son may have bread to eat; but Mephibosheth your master’s son will always eat bread at my table."

Now Ziba had fifteen sons and twenty servants. 11 Then Ziba said to the king, "According to all that my lord the king commands his servant, so your servant will do." So Mephibosheth ate at the king’s table like one of the king’s sons. 12 Mephibosheth had a young son, whose name was Mica. All that lived in Ziba’s house were servants to Mephibosheth. 13 So Mephibosheth lived in Jerusalem, for he ate continually at the king’s table. He was lame in both his feet.