1 Tuo laiku ten buvo Belialo žmogus, vardu Šeba, Bichrio sūnus, benjaminas. Sutrimitavęs jis šaukė: "Mes neturime dalies Dovyde nė Jesės sūnaus paveldėjime. Izraelitai, kiekvienas į savo palapines!"

2 Visi izraelitai, atsiskyrę nuo Dovydo, sekė Bichrio sūnų Šebą, o Judo vyrai liko ištikimi Dovydui nuo Jordano iki Jeruzalės.

3 Dovydas sugrįžo į Jeruzalę. Karalius dešimt savo sugulovių, kurias buvo palikęs namų saugoti, apgyvendino atskiruose namuose; jis jas išlaikė, tačiau neįėjo pas jas. Taip jos buvo uždarytos iki savo mirties ir gyveno kaip našlės.

4 Karalius įsakė Amasai per tris dienas sušaukti visus Judo vyrus ir pačiam atvykti.

5 Amasa išėjo surinkti Judo vyrų, tačiau užtruko ilgiau, negu buvo nustatyta.

6 Tuomet Dovydas tarė Abišajui: "Bichrio sūnus Šeba padarys mums daugiau žalos negu Abšalomas. Imk savo valdovo tarnus ir vykis jį. Kitaip jis susiras sustiprintų miestų ir paspruks nuo mūsų".

7 Joabo kariai, keretai, peletai ir visi karžygiai iš Jeruzalės vijosi Bichrio sūnų Šebą.

8 Kai jie atėjo į Gibeoną prie didžiojo akmens, juos pasitiko Amasa. Joabas vilkėjo kario rūbais, susijuosęs diržu, ant kurio buvo pritvirtintas kardas makštyje; kardas buvo lengvai ištraukiamas.

9 Joabas klausė Amasos: "Ar tu esi sveikas, broli?" ir paėmė dešine ranka jam už barzdos, lyg norėdamas jį pabučiuoti.

10 Amasa nepastebėjo kardo Joabo rankoje; tuo metu Joabas dūrė jam į pilvą, ir visi jo viduriai išvirto ant žemės. Antro smūgio nereikėjo, ir Amasa mirė. Joabas ir jo brolis Abišajas vijosi Bichrio sūnų Šebą.

11 Vienas Joabo vyrų, pasilikęs prie Amasos, sakė: "Kas su Joabu ir už Dovydą, sekite Joabą".

12 Amasa gulėjo kruvinas vieškelio viduryje. Tas vyras, matydamas žmones sustojant, patraukė Amasos kūną nuo vieškelio ir užmetė ant jo drabužį.

13 Kai jis buvo patrauktas nuo vieškelio, visi žmonės kartu su Joabu vijosi Bichrio sūnų Šebą.

14 Šeba perėjo visą Izraelį iki Abel Bet Maakos, ir visi beritai susirinkę sekė jį.

15 Joabas su savo žmonėmis atėjo ir apgulė Abel Bet Maaką, supylė pylimą aplink ir ruošėsi griauti miesto sienas.

16 Viena išmintinga moteris iš miesto šaukė: "Klausykite! Klausykite! Pasakykite Joabui, kad jis prieitų ir aš galėčiau jam kai ką pasakyti".

17 Jam atėjus, moteris klausė: "Ar tu Joabas?" Jis atsakė: "Taip". Ji sakė: "Paklausyk savo tarnaitės žodžių". Jis tarė: "Klausau".

18 Ji kalbėjo: "Seniau sakydavo: ‘Tepasiklausia Abelyje’. Ir taip išspręsdavo bylą.

19 Mes esame taikingi ir ištikimi Izraeliui. Tu sieki sunaikinti miestą, kuris yra motina Izraeliui. Kodėl nori praryti Viešpaties paveldėjimą?"

20 Joabas atsakė: "Tebūna tai toli nuo manęs, kad aš praryčiau ar sugriaučiau.

21 Čia ne toks reikalas! Vienas vyras iš Efraimo kalnų, vardu Šeba, Bichrio sūnus, pakėlė ranką prieš karalių Dovydą. Atiduokite jį, ir aš atsitrauksiu nuo miesto". Moteris atsakė Joabui: "Jo galvą tau numes per sieną".

22 Ta moteris ėjo pas žmones ir kalbėjo jiems išmintingai. Jie nukirto Bichrio sūnui Šebai galvą ir ją numetė Joabui. Tuomet Joabas trimitavo, jie atsitraukė nuo miesto, ir kiekvienas nuėjo į savo palapines. O Joabas sugrįžo į Jeruzalę pas karalių.

23 Joabas buvo visos Izraelio kariuomenės vadas, Jehojados sūnus Benajas buvo keretų bei peletų viršininkas,

24 Adoramas buvo mokesčių rinkėjas, Ahiludo sūnus Juozapatas buvo metraštininkas,

25 Ševa buvo raštininkas, Cadokas bei Abjataras­kunigai,

26 o Ira, jajiritas, buvo vyriausiasis Dovydo valdytojas.

1 There happened to be there a wicked fellow, whose name was Sheba the son of Bichri, a Benjamite; and he blew the trumpet, and said, "We have no portion in David, neither have we inheritance in the son of Jesse. Every man to his tents, Israel!"

2 So all the men of Israel went up from following David, and followed Sheba the son of Bichri; but the men of Judah joined with their king, from the Jordan even to Jerusalem.

3 David came to his house at Jerusalem; and the king took the ten women his concubines, whom he had left to keep the house, and put them in custody and provided them with sustenance, but didn’t go in to them. So they were shut up to the day of their death, living in widowhood.

4 Then the king said to Amasa, "Call me the men of Judah together within three days, and be here present."

5 So Amasa went to call the men of Judah together, but he stayed longer than the set time which had been appointed to him. 6 David said to Abishai, "Now Sheba the son of Bichri will do us more harm than Absalom did. Take your lord’s servants and pursue after him, lest he get himself fortified cities, and escape out of our sight."

7 Joab’s men went out after him with the Cherethites, the Pelethites, and all the mighty men; and they went out of Jerusalem to pursue Sheba the son of Bichri. 8 When they were at the great stone which is in Gibeon, Amasa came to meet them. Joab was clothed in his apparel of war that he had put on, and on it was a sash with a sword fastened on his waist in its sheath; and as he went along it fell out. 9 Joab said to Amasa, "Is it well with you, my brother?" Joab took Amasa by the beard with his right hand to kiss him. 10 But Amasa took no heed to the sword that was in Joab’s hand. So he struck him with it in the body and shed out his bowels to the ground, and didn’t strike him again; and he died. Joab and Abishai his brother pursued Sheba the son of Bichri. 11 One of Joab’s young men stood by him, and said, "He who favors Joab, and he who is for David, let him follow Joab!"

12 Amasa lay wallowing in his blood in the middle of the highway. When the man saw that all the people stood still, he carried Amasa out of the highway into the field, and cast a garment over him when he saw that everyone who came by him stood still. 13 When he was removed out of the highway, all the people went on after Joab to pursue Sheba the son of Bichri. 14 He went through all the tribes of Israel to Abel, to Beth Maacah, and all the Berites. They were gathered together, and went also after him. 15 They came and besieged him in Abel of Beth Maacah, and they cast up a mound against the city, and it stood against the rampart; and all the people who were with Joab battered the wall to throw it down.

16 Then a wise woman cried out of the city, "Hear, hear! Please say to Joab, ‘Come near here, that I may speak with you.’" 17 He came near to her; and the woman said, "Are you Joab?"

He answered, "I am."

Then she said to him, "Hear the words of your servant."

He answered, "I’m listening."

18 Then she spoke, saying, "They used to say in old times, ‘They shall surely ask counsel at Abel,’ and so they settled a matter. 19 I am among those who are peaceable and faithful in Israel. You seek to destroy a city and a mother in Israel. Why will you swallow up Yahweh’s inheritance?"

20 Joab answered, "Far be it, far be it from me, that I should swallow up or destroy. 21 The matter is not so. But a man of the hill country of Ephraim, Sheba the son of Bichri by name, has lifted up his hand against the king, even against David. Just deliver him, and I will depart from the city."

The woman said to Joab, "Behold, his head will be thrown to you over the wall."

22 Then the woman went to all the people in her wisdom. They cut off the head of Sheba the son of Bichri, and threw it out to Joab. He blew the trumpet, and they were dispersed from the city, every man to his tent. Then Joab returned to Jerusalem to the king.

23 Now Joab was over all the army of Israel, Benaiah the son of Jehoiada was over the Cherethites and over the Pelethites, 24 Adoram was over the men subject to forced labor, Jehoshaphat the son of Ahilud was the recorder, 25 Sheva was scribe, Zadok and Abiathar were priests, 26 and Ira the Jairite was chief minister to David.