1 Aš atėjau į savo sodą, mano sesuo ir sužadėtine; rinkau mirą ir kvepalus, valgiau medaus iš korių, gėriau pieno ir vyno. Draugai, valgykite ir gerkite, mano mylimieji!

2 Aš miegu, bet mano širdis budi. Tai balsas mano mylimojo, kuris beldžia į duris: "Atidaryk, mano sesuo, mano mylimoji, mano balandėle, mano tyroji! Mano galva pilna rasos, o mano garbanos­ nakties lašų".

3 Aš nusivilkau savo drabužius, kaip aš juos vėl apsivilksiu? Nusiploviau kojas, kaip vėl jas sutepsiu?

4 Mano mylimasis įkišo ranką pro duris, ir mano širdis suvirpėjo nuo jo.

5 Aš atsikėliau atidaryti savo mylimajam. Nuo mano rankų ir pirštų varvėjo mira ant durų skląsčio.

6 Aš atidariau duris savo mylimajam, bet jis buvo nuėjęs. Mano siela alpo, kai jis kalbėjo. Aš ieškojau jo, bet neradau; šaukiau, bet jis neatsiliepė.

7 Mane pastebėjo miesto sargai. Jie mušė ir sužeidė mane; sienų sargai nuplėšė mano apsiaustą.

8 Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, jei rasite mano mylimąjį, pasakykite jam, kad alpstu iš meilės.

9 Gražiausioji tarp moterų, kuo tavo mylimasis skiriasi iš kitų, kad mus taip saikdini?

10 Mano mylimasis skaistus ir įraudęs, geriausias iš dešimties tūkstančių.

11 Jo galva yra lyg brangiausias auksas, jo plaukai banguoti ir juodi kaip varnas.

12 Jo akys kaip balandėliai prie vandens upelių, nuplauti piene, labai jam tinka.

13 Jo skruostai kaip lysvės, kuriose auga kvepiančios žolės. Jo lūpos kaip lelijos, varvančios geriausia mira.

14 Jo rankos lyg aukso žiedai su berilio akmenimis. Jo liemuo lyg iš dramblio kaulo, pagražintas safyrais.

15 Jo kojos lyg marmuro kolonos, stovinčios ant auksinių papėdžių. Jis atrodo kaip Libanas, puikus kaip kedras.

16 Jo burna labai saldi, jis visas žavingas. Jeruzalės dukros, toks yra mano mylimasis, mano draugas.

1 I have come into my garden, my sister, my bride.

I have gathered my myrrh with my spice;

I have eaten my honeycomb with my honey;

I have drunk my wine with my milk.

Eat, friends!

Drink, yes, drink abundantly, beloved.

2 I was asleep, but my heart was awake.

It is the voice of my beloved who knocks:

"Open to me, my sister, my love, my dove, my undefiled;

for my head is filled with dew,

and my hair with the dampness of the night."

3 I have taken off my robe. Indeed, must I put it on?

I have washed my feet. Indeed, must I soil them?

4 My beloved thrust his hand in through the latch opening.

My heart pounded for him.

5 I rose up to open for my beloved.

My hands dripped with myrrh,

my fingers with liquid myrrh,

on the handles of the lock.

6 I opened to my beloved;

but my beloved left, and had gone away.

My heart went out when he spoke.

I looked for him, but I didn’t find him.

I called him, but he didn’t answer.

7 The watchmen who go about the city found me.

They beat me.

They bruised me.

The keepers of the walls took my cloak away from me.

8 I adjure you, daughters of Jerusalem,

If you find my beloved,

that you tell him that I am faint with love.

9 How is your beloved better than another beloved,

you fairest among women?

How is your beloved better than another beloved,

that you do so adjure us?

10 My beloved is white and ruddy.

The best among ten thousand.

11 His head is like the purest gold.

His hair is bushy, black as a raven.

12 His eyes are like doves beside the water brooks,

washed with milk, mounted like jewels.

13 His cheeks are like a bed of spices with towers of perfumes.

His lips are like lilies, dropping liquid myrrh.

14 His hands are like rings of gold set with beryl.

His body is like ivory work overlaid with sapphires.

15 His legs are like pillars of marble set on sockets of fine gold.

His appearance is like Lebanon, excellent as the cedars.

16 His mouth is sweetness;

yes, he is altogether lovely.

This is my beloved, and this is my friend,

daughters of Jerusalem.