1 Pasakyk, gražiausioji tarp moterų, kur nuėjo tavo mylimasis? Kuriuo keliu pasuko jis, kad galėtume kartu su tavimi jo ieškoti?

2 Mano mylimasis nuėjo į savo sodą, prie kvepiančių augalų lysvių; ten jis gano avis ir skina lelijas.

3 Aš esu mylimojo, o jis yra mano; jis gano tarp lelijų.

4 Graži tu, mano mylimoji, kaip Tirca, puošni kaip Jeruzalė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis.

5 Nežiūrėk į mane, nes tavo akys mane nugalėjo. Tavo plaukai kaip ožkų kaimenė, besileidžianti nuo Gileado.

6 Tavo dantys kaip avių banda, išeinanti iš maudyklės; jos visos turi dvynukus, nė vienos nėra bergždžios.

7 Tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai po tavo garbanomis.

8 Yra šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių ir mergaičių be skaičiaus.

9 Bet tik viena yra mano balandėlė, mano tyroji, vienintelė pas savo motiną, išskirtinė tai, kuri ją pagimdė. Mergaitės matė ir laimino ją. Karalienės ir sugulovės taip pat ją gyrė.

10 Kas yra toji, kuri pasirodo lyg ryto aušra, graži kaip mėnulis, šviesi kaip saulė, bauginanti kaip kariuomenė su vėliavomis?

11 Aš nuėjau pažiūrėti į riešutų sodą, ar pražydo vynuogynas, ar išsprogo granato medžiai.

12 Net nesuvokiau, kaip mano siela nusinešė mane tarsi Aminadabo kovos vežimai.

13 Sugrįžk, sugrįžk, šulamiete! Sugrįžk, kad galėtume pamatyti tave! Ką gi matysime? Tik dvi pasiruošusias kariuomenes.

1 Where has your beloved gone, you fairest among women?

Where has your beloved turned, that we may seek him with you?

2 My beloved has gone down to his garden,

to the beds of spices,

to pasture his flock in the gardens, and to gather lilies.

3 I am my beloved’s, and my beloved is mine.

He browses among the lilies.

4 You are beautiful, my love, as Tirzah,

lovely as Jerusalem,

awesome as an army with banners.

5 Turn away your eyes from me,

for they have overcome me.

Your hair is like a flock of goats,

that lie along the side of Gilead.

6 Your teeth are like a flock of ewes,

which have come up from the washing,

of which every one has twins;

not one is bereaved among them.

7 Your temples are like a piece of a pomegranate behind your veil.

8 There are sixty queens, eighty concubines,

and virgins without number.

9 My dove, my perfect one, is unique.

She is her mother’s only daughter.

She is the favorite one of her who bore her.

The daughters saw her, and called her blessed.

The queens and the concubines saw her, and they praised her.

10 Who is she who looks out as the morning,

beautiful as the moon,

clear as the sun,

and awesome as an army with banners?

11 I went down into the nut tree grove,

to see the green plants of the valley,

to see whether the vine budded,

and the pomegranates were in flower.

12 Without realizing it,

my desire set me with my royal people’s chariots.

13 Return, return, Shulammite!

Return, return, that we may gaze at you.

Why do you desire to gaze at the Shulammite,

as at the dance of Mahanaim?