1 Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios naujienos pradžia,

2 kaip pranašų parašyta: "Štai Aš siunčiu pirma Tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties Tau kelią.

3 Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’ "

4 Jonas pasirodė dykumoje, krikštijo ir skelbė atgailos krikštą nuodėmėms atleisti.

5 Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo savo nuodėmes ir visi buvo krikštijami Jordano upėje.

6 Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi.

7 Jis skelbė: "Po manęs ateina galingesnis už mane­aš nevertas nusilenkęs atrišti Jo sandalų dirželio.

8 Aš jus krikštijau vandeniu, o Jis krikštys jus Šventąja Dvasia".

9 Tomis dienomis atėjo Jėzus iš Galilėjos Nazareto, ir Jonas pakrikštijo Jį Jordane.

10 Vos tik išbridęs iš vandens, Jis pamatė prasiveriantį dangų ir Dvasią tarsi balandį, nusileidžiančią ant Jo.

11 Ir iš dangaus pasigirdo balsas: "Tu esi mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi".

12 Ir tuojau Dvasia Jį nuvedė į dykumą.

13 Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai Jam tarnavo.

14 Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus atėjo į Galilėją ir skelbė Dievo karalystės Evangeliją:

15 "Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!"

16 Eidamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė Simoną ir jo brolį Andriejų, metančius tinklą į ežerą; mat jie buvo žvejai.

17 Jėzus jiems tarė: "Sekite paskui mane, ir Aš jus padarysiu žmonių žvejais".

18 Ir tuojau, palikę tinklus, jie nusekė paskui Jį.

19 Paėjęs truputį toliau, Jis pamatė Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną, valtyje betaisančius tinklus.

20 Tuoj pat Jis pašaukė ir juos. Palikę savo tėvą Zebediejų valtyje su samdiniais, jie nusekė paskui Jį.

21 Jie atėjo į Kafarnaumą, ir iškart, sabato dieną, Jis nuėjo į sinagogą ir ėmė mokyti.

22 Žmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.

23 Jų sinagogoje buvo žmogus, turintis netyrąją dvasią. Jis sušuko:

24 "Palik mus! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarieti? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu esi: Dievo Šventasis!"

25 Jėzus sudraudė jį: "Nutilk ir išeik iš jo!"

26 Tada netyroji dvasia pradėjo jį tąsyti ir, baisiai šaukdama, išėjo iš jo.

27 Visi apstulbo ir klausinėjo vienas kitą: "Kas tai? Koks čia naujas mokymas? Jis įsakinėja su valdžia net netyrosioms dvasioms, ir tos Jam paklūsta!"

28 Garsas apie Jį kaipmat pasklido po visą Galilėjos kraštą.

29 Išėję iš sinagogos, jie su Jokūbu ir Jonu atėjo į Simono ir Andriejaus namus.

30 Simono uošvė gulėjo karščiuodama, ir jie tuojau apie tai Jam pasakė.

31 Jis priėjęs paėmė ją už rankos ir pakėlė; karštis tučtuojau paliovė, ir ji galėjo jiems patarnauti.

32 Vakare, saulei nusileidus, pas Jėzų sugabeno visus ligonius ir demonų apsėstuosius.

33 Visas miestas buvo susirinkęs prie durų.

34 Jis pagydė daug sergančių įvairiomis ligomis, išvarė daug demonų ir neleido demonams kalbėti, nes jie pažino Jį.

35 Anksti rytą, gerokai prieš aušrą, Jėzus atsikėlęs nuėjo į nuošalią vietą ir ten meldėsi.

36 Simonas ir buvę su juo nusekė iš paskos

37 ir, suradę Jį, pasakė: "Visi Tavęs ieško".

38 Jis atsakė: "Eikime kitur, į gretimus miestelius, kad ir ten pamokslaučiau, nes tam esu atėjęs".

39 Ir Jis pamokslavo jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo demonus.

40 Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: "Jeigu nori, gali mane padaryti švarų".

41 Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: "Noriu, būk švarus!"

42 Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus.

43 Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir griežtai įspėjo:

44 "Žiūrėk, kad niekam nieko nepasakotum! Eik, pasirodyk kunigui ir aukok už apvalymą Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti".

45 Bet šis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti tą įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas Jį.

1 The beginning of the Good News of Jesus Christ, the Son of God.

2 As it is written in the prophets,

"Behold, I send my messenger before your face,

who will prepare your way before you:

3 the voice of one crying in the wilderness,

‘Make ready the way of the Lord!

Make his paths straight!’"

4 John came baptizing in the wilderness and preaching the baptism of repentance for forgiveness of sins. 5 All the country of Judea and all those of Jerusalem went out to him. They were baptized by him in the Jordan river, confessing their sins. 6 John was clothed with camel’s hair and a leather belt around his waist. He ate locusts and wild honey. 7 He preached, saying, "After me comes he who is mightier than I, the thong of whose sandals I am not worthy to stoop down and loosen. 8 I baptized you in water, but he will baptize you in the Holy Spirit."

9 In those days, Jesus came from Nazareth of Galilee, and was baptized by John in the Jordan. 10 Immediately coming up from the water, he saw the heavens parting and the Spirit descending on him like a dove. 11 A voice came out of the sky, "You are my beloved Son, in whom I am well pleased."

12 Immediately the Spirit drove him out into the wilderness. 13 He was there in the wilderness forty days, tempted by Satan. He was with the wild animals; and the angels were serving him.

14 Now after John was taken into custody, Jesus came into Galilee, preaching the Good News of God’s Kingdom, 15 and saying, "The time is fulfilled, and God’s Kingdom is at hand! Repent, and believe in the Good News."

16 Passing along by the sea of Galilee, he saw Simon and Andrew, the brother of Simon, casting a net into the sea, for they were fishermen. 17 Jesus said to them, "Come after me, and I will make you into fishers for men."

18 Immediately they left their nets, and followed him.

19 Going on a little further from there, he saw James the son of Zebedee, and John his brother, who were also in the boat mending the nets. 20 Immediately he called them, and they left their father, Zebedee, in the boat with the hired servants, and went after him.

21 They went into Capernaum, and immediately on the Sabbath day he entered into the synagogue and taught. 22 They were astonished at his teaching, for he taught them as having authority, and not as the scribes. 23 Immediately there was in their synagogue a man with an unclean spirit, and he cried out, 24 saying, "Ha! What do we have to do with you, Jesus, you Nazarene? Have you come to destroy us? I know you who you are: the Holy One of God!"

25 Jesus rebuked him, saying, "Be quiet, and come out of him!"

26 The unclean spirit, convulsing him and crying with a loud voice, came out of him. 27 They were all amazed, so that they questioned among themselves, saying, "What is this? A new teaching? For with authority he commands even the unclean spirits, and they obey him!" 28 The report of him went out immediately everywhere into all the region of Galilee and its surrounding area.

29 Immediately, when they had come out of the synagogue, they came into the house of Simon and Andrew, with James and John. 30 Now Simon’s wife’s mother lay sick with a fever, and immediately they told him about her. 31 He came and took her by the hand and raised her up. The fever left her immediately, and she served them.

32 At evening, when the sun had set, they brought to him all who were sick and those who were possessed by demons. 33 All the city was gathered together at the door. 34 He healed many who were sick with various diseases and cast out many demons. He didn’t allow the demons to speak, because they knew him.

35 Early in the morning, while it was still dark, he rose up and went out, and departed into a deserted place, and prayed there. 36 Simon and those who were with him searched for him. 37 They found him and told him, "Everyone is looking for you."

38 He said to them, "Let’s go elsewhere into the next towns, that I may preach there also, because I came out for this reason." 39 He went into their synagogues throughout all Galilee, preaching and casting out demons.

40 A leper came to him, begging him, kneeling down to him, and saying to him, "If you want to, you can make me clean."

41 Being moved with compassion, he stretched out his hand, and touched him, and said to him, "I want to. Be made clean." 42 When he had said this, immediately the leprosy departed from him and he was made clean. 43 He strictly warned him and immediately sent him out, 44 and said to him, "See that you say nothing to anybody, but go show yourself to the priest and offer for your cleansing the things which Moses commanded, for a testimony to them."

45 But he went out, and began to proclaim it much, and to spread about the matter, so that Jesus could no more openly enter into a city, but was outside in desert places. People came to him from everywhere.