1 Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį.
2 Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė ginčytis su juo, sakydami:
3 "Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!"
4 Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti:
5 "Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir Dvasios pagavoje mačiau regėjimą. Kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs.
6 Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių.
7 Ir išgirdau balsą, kuris man sakė: ‘Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!’
8 Aš atsakiau: ‘Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekada suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje’.
9 Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: ‘Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!’
10 Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų.
11 Ir štai prie namų, kuriuose aš buvau, tuojau atėjo trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos.
12 Dvasia man pasakė nė kiek nedvejojant keliauti su jais. Su manimi ėjo ir šitie šeši broliai, ir mes kartu atvykome į vieno vyro namus.
13 Jis mums papasakojo savo namuose regėjęs stovintį angelą, kuris jam liepė: ‘Nusiųsk į Jopę žmones ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru.
14 Jis pasakys tau žodžius, kuriais išsigelbėsi tu ir visi tavo namai’.
15 Kai pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip ir pradžioje ant mūsų.
16 Tada prisiminiau Viešpaties žodžius: ‘Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia’.
17 Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad galėčiau trukdyti Dievui?!"
18 Tai išgirdę, jie nusiramino ir šlovino Dievą, sakydami: "Vadinasi, Dievas ir pagonims suteikė atgailą, kad jie gyventų".
19 Išblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepono, nukeliavo į Finikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie pamokslavo žodį vien tik žydams.
20 Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami Viešpatį Jėzų.
21 Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį.
22 Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją.
23 Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir visus ragino ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu.
24 Mat jis buvo geras vyras, pilnas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Ir Viešpačiui prisidėjo didelis būrys.
25 Tada Barnabas nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus
26 ir, radęs jį, atsivedė į Antiochiją. Jiedu ištisus metus darbavosi bažnyčioje ir mokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius "krikščionimis".
27 Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų.
28 Vienas iš jų, vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant.
29 Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą Jeruzalės broliams.
30 Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems.
1 And the apostles and the brethren who are in Judea heard that also the nations did receive the word of God,
2 and when Peter came up to Jerusalem, those of the circumcision were contending with him,
3 saying -- `Unto men uncircumcised thou didst go in, and didst eat with them!`
4 And Peter having begun, did expound to them in order saying,
5 `I was in the city of Joppa praying, and I saw in a trance a vision, a certain vessel coming down, as a great sheet by four corners being let down out of the heaven, and it came unto me;
6 at which having looked stedfastly, I was considering, and I saw the four-footed beasts of the earth, and the wild beasts, and the creeping things, and the fowls of heaven;
7 and I heard a voice saying to me, Having risen, Peter, slay and eat;
8 and I said, Not so, Lord; because anything common or unclean hath at no time entered into my mouth;
9 and a voice did answer me a second time out of the heaven, What God did cleanse, thou -- declare not thou common.
10 `And this happened thrice, and again was all drawn up to the heaven,
11 and, lo, immediately, three men stood at the house in which I was, having been sent from Cesarea unto me,
12 and the Spirit said to me to go with them, nothing doubting, and these six brethren also went with me, and we did enter into the house of the man,
13 he declared also to us how he saw the messenger in his house standing, and saying to him, Send men to Joppa, and call for Simon, who is surnamed Peter,
14 who shall speak sayings by which thou shalt be saved, thou and all thy house.
15 `And in my beginning to speak, the Holy Spirit did fall upon them, even as also upon us in the beginning,
16 and I remembered the saying of the Lord, how he said, John indeed did baptize with water, and ye shall be baptized with the Holy Spirit;
17 if then the equal gift God did give to them as also to us, having believed upon the Lord Jesus Christ, I -- how was I able to withstand God?`
18 And they, having heard these things, were silent, and were glorifying God, saying, `Then, indeed, also to the nations did God give the reformation to life.`
19 Those, indeed, therefore, having been scattered abroad, from the tribulation that came after Stephen, went through unto Phenice, and Cyprus, and Antioch, speaking the word to none except to Jews only;
20 and there were certain of them men of Cyprus and Cyrene, who having entered into Antioch, were speaking unto the Hellenists, proclaiming good news -- the Lord Jesus,
21 and the hand of the Lord was with them, a great number also, having believed, did turn unto the Lord.
22 And the account was heard in the ears of the assembly that [is] in Jerusalem concerning them, and they sent forth Barnabas to go through unto Antioch,
23 who, having come, and having seen the grace of God, was glad, and was exhorting all with purpose of heart to cleave to the Lord,
24 because he was a good man, and full of the Holy Spirit, and of faith, and a great multitude was added to the Lord.
25 And Barnabas went forth to Tarsus, to seek for Saul,
26 and having found him, he brought him to Antioch, and it came to pass that they a whole year did assemble together in the assembly, and taught a great multitude, the disciples also were divinely called first in Antioch Christians.
27 And in those days there came from Jerusalem prophets to Antioch,
28 and one of them, by name Agabus, having stood up, did signify through the Spirit a great dearth is about to be throughout all the world -- which also came to pass in the time of Claudius Caesar --
29 and the disciples, according as any one was prospering, determined each of them to send for ministration to the brethren dwelling in Judea,
30 which also they did, having sent unto the elders by the hand of Barnabas and Saul.