1 Kartą Petras ir Jonas devintą maldos valandą ėjo drauge į šventyklą.

2 Ten buvo nešamas ir vienas žmogus, luošas nuo motinos įsčių. Jį kasdien sodindavo prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad prašytų išmaldos iš ateinančių į šventyklą.

3 Pastebėjęs beįeinančius į šventyklą Petrą ir Joną, jis paprašė išmaldos.

4 Petras, įdėmiai pažvelgęs į jį drauge su Jonu, tarė:

5 "Pažiūrėk į mudu". Jis pažvelgė į juos, tikėdamasis ką nors iš jų gauti.

6 Bet Petras pasakė: "Sidabro nei aukso neturiu, bet ką turiu, tą duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok!"

7 Ir, paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. Jo pėdos ir keliai bematant sustiprėjo.

8 Jis pašokęs atsistojo, pradėjo vaikščioti ir kartu su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas šlovino Dievą.

9 Visi žmonės pamatė jį vaikščiojant ir šlovinant Dievą.

10 Jie pažino, kad tai tas pats, kuris sėdėdavo elgetaudamas prie Gražiųjų vartų. Visi nustėro ir nustebo dėl to, kas buvo jam atsitikę.

1 And Peter and John were going up at the same time to the temple, at the hour of the prayer, the ninth [hour],

2 and a certain man, being lame from the womb of his mother, was being carried, whom they were laying every day at the gate of the temple, called Beautiful, to ask a kindness from those entering into the temple,

3 who, having seen Peter and John about to go into the temple, was begging to receive a kindness.

4 And Peter, having looked stedfastly toward him with John, said, Look toward us;

5 and he was giving heed to them, looking to receive something from them;

6 and Peter said, Silver and gold I have none, but what I have, that I give to thee; in the name of Jesus Christ of Nazareth, rise up and be walking.

7 And having seized him by the right hand, he raised [him] up, and presently his feet and ankles were strengthened,

8 and springing up, he stood, and was walking, and did enter with them into the temple, walking and springing, and praising God;

9 and all the people saw him walking and praising God,

10 they were knowing him also that this it was who for a kindness was sitting at the Beautiful gate of the temple, and they were filled with wonder and amazement at what hath happened to him.