1 Taigi aš, kalinys Viešpatyje, raginu jus elgtis, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti.

2 Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje,

3 siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais.

4 Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai.

5 Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas.

6 Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.

7 Bet kiekvienam iš mūsų duota malonė pagal Kristaus dovanos saiką.

8 Todėl sakoma: "Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų".

9 Ką reiškia "Jis pakilo", jeigu ne tai, kad Jis pirma ir nusileido į žemesniąsias žemės vietas.

10 Tas, kuris nužengė, yra ir Tas, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa užpildytų.

11 Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais,

12 kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui,

13 kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko,

14 kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą,

15 bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame kame į Jį, kuris yra galva­Kristus.

16 Iš Jo visas kūnas, suderintas ir stipriai sujungtas įvairių raiščių, pagal savo saiką veikiant kiekvienai daliai, auga, kad ugdytų save meilėje.

17 Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto tuštybės.

18 Jų protas aptemęs, jie atskirti nuo Dievo gyvenimo dėl savo neišmanymo bei širdies užkietėjimo.

19 Jie sustabarėję, pasidavę gašlumui, nepasotinamai daro visus nešvarius darbus.

20 Bet jūs ne taip pažinote Kristų!

21 Juk iš Jo girdėjote ir Jame išmokote,­nes tiesa yra Jėzuje,­

22 kad privalu atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,

23 atsinaujinti savo proto dvasioje

24 ir apsirengti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.

25 Tad, atmetę melą, "kiekvienas tekalba tiesą savo artimui", nes esame vieni kitų nariai.

26 "Rūstaukite ir nenusidėkite". Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!

27 Ir neduokite vietos velniui.

28 Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.

29 Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams.

30 Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate užantspauduoti atpirkimo dienai.

31 Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis.

32 Būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums.

1 Call upon you, then, do I -- the prisoner of the Lord -- to walk worthily of the calling with which ye were called,

2 with all lowliness and meekness, with long-suffering, forbearing one another in love,

3 being diligent to keep the unity of the Spirit in the bond of the peace;

4 one body and one Spirit, according as also ye were called in one hope of your calling;

5 one Lord, one faith, one baptism,

6 one God and Father of all, who [is] over all, and through all, and in you all,

7 and to each one of you was given the grace, according to the measure of the gift of Christ,

8 wherefore, he saith, `Having gone up on high he led captive captivity, and gave gifts to men,` --

9 and that, he went up, what is it except that he also went down first to the lower parts of the earth?

10 he who went down is the same also who went up far above all the heavens, that He may fill all things --

11 and He gave some [as] apostles, and some [as] prophets, and some [as] proclaimers of good news, and some [as] shepherds and teachers,

12 unto the perfecting of the saints, for a work of ministration, for a building up of the body of the Christ,

13 till we may all come to the unity of the faith and of the recognition of the Son of God, to a perfect man, to a measure of stature of the fulness of the Christ,

14 that we may no more be babes, tossed and borne about by every wind of the teaching, in the sleight of men, in craftiness, unto the artifice of leading astray,

15 and, being true in love, we may increase to Him [in] all things, who is the head -- the Christ;

16 from whom the whole body, being fitly joined together and united, through the supply of every joint, according to the working in the measure of each single part, the increase of the body doth make for the building up of itself in love.

17 This, then, I say, and I testify in the Lord; ye are no more to walk, as also the other nations walk, in the vanity of their mind,

18 being darkened in the understanding, being alienated from the life of God, because of the ignorance that is in them, because of the hardness of their heart,

19 who, having ceased to feel, themselves did give up to the lasciviousness, for the working of all uncleanness in greediness;

20 and ye did not so learn the Christ,

21 if so be ye did hear him, and in him were taught, as truth is in Jesus;

22 ye are to put off concerning the former behaviour the old man, that is corrupt according to the desires of the deceit,

23 and to be renewed in the spirit of your mind,

24 and to put on the new man, which, according to God, was created in righteousness and kindness of the truth.

25 Wherefore, putting away the lying, speak truth each with his neighbour, because we are members one of another;

26 be angry and do not sin; let not the sun go down upon your wrath,

27 neither give place to the devil;

28 whoso is stealing let him no more steal, but rather let him labour, working the thing that is good with the hands, that he may have to impart to him having need.

29 Let no corrupt word out of your mouth go forth, but what is good unto the needful building up, that it may give grace to the hearers;

30 and make not sorrowful the Holy Spirit of God, in which ye were sealed to a day of redemption.

31 Let all bitterness, and wrath, and anger, and clamour, and evil-speaking, be put away from you, with all malice,

32 and become one to another kind, tender-hearted, forgiving one another, according as also God in Christ did forgive you.