1 Elihuvas kalbėjo toliau:
2 "Turėk kantrybės dar valandėlę, kad aš kalbėčiau už Dievą.
3 Aš remsiuosi praeitimi ir įrodysiu, kad mano Kūrėjas yra teisus.
4 Mano žodžiai teisingi, turintis tobulą pažinimą yra priešais tave.
5 Dievas yra galingas ir stiprus, tačiau neniekina nieko.
6 Jis nepalieka nedorėlio gyvo, bet apgina nuskriaustojo teises.
7 Jis neatitraukia nuo teisiųjų savo akių, bet su karaliais pasodina soste, įtvirtina ir išaukština juos.
8 Jei jie sukaustomi grandinėmis ir priespaudos metu surišami virvėmis,
9 tai Jis parodo jiems jų darbus ir nusikaltimus.
10 Dievas atveria jų ausis pamokymui ir įsako atsisakyti nusikaltimų.
11 Jei jie paklauso ir tarnauja Jam, praleis savo dienas klestėdami ir metus besidžiaugdami.
12 Bet jei jie nepaklūsta, pražus nuo kardo, mirs, neįgavę išminties.
13 Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti.
14 Tokie miršta jaunystėje, jų gyvenimas tarp netyrųjų.
15 Jis išgelbsti vargšą iš jo vargo ir atveria jam ausis priespaudos metu.
16 Jis ir tave išlaisvintų ir padengtų tau stalą gėrybėmis.
17 Tu susilaukei nedorėlio bausmės, teismas ir teisingumas pasiekė tave.
18 Būk atsargus, kad Jis nepašalintų tavęs savo rūstybėje, nes tada ir didelė išpirka neišgelbės tavęs.
19 Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę.
20 Nelauk nakties, kai tautos bus pašalintos ir sunaikintos.
21 Saugokis, nepalink į neteisybę, kurią tu pasirinktum vietoje kentėjimų.
22 Dievas išaukštintas savo galybe, kas gali pamokyti kaip Jis?
23 Kas Jam nurodė Jo kelius ir kas Jam pasakytų: ‘Tu klysti’?
24 Atsimink, kad galėtum išaukštinti Jo darbus, kuriuos žmonės matė.
25 Visi žmonės gali juos matyti ir pastebėti iš tolo.
26 Dievas yra didis, ne mums Jį suprasti; Jo metų tu negali suskaičiuoti.
27 Jis padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų,
28 kurį debesys lieja gausiai ant žmonių.
29 Kas supras debesų išsidėstymą ir Jo palapinės garsus?
30 Jis paskleidžia savo šviesą ir apdengia jūros gelmes.
31 Jis teisia žmones ir teikia jiems maisto apsčiai.
32 Jis pažaboja žaibus ir įsako jiems smogti į tikslą.
33 Griaustinis praneša apie tai, ir gyvuliai jaučia, kas vyksta".
1 And Elihu addeth and saith: --
2 Honour me a little, and I shew thee, That yet for God [are] words.
3 I lift up my knowledge from afar, And to my Maker I ascribe righteousness.
4 For, truly, my words [are] not false, The perfect in knowledge [is] with thee.
5 Lo, God [is] mighty, and despiseth not, Mighty [in] power [and] heart.
6 He reviveth not the wicked, And the judgment of the poor appointeth;
7 He withdraweth not from the righteous His eyes, And [from] kings on the throne, And causeth them to sit for ever, and they are high,
8 And if prisoners in fetters They are captured with cords of affliction,
9 Then He declareth to them their work, And their transgressions, Because they have become mighty,
10 And He uncovereth their ear for instruction, And saith that they turn back from iniquity.
11 If they do hear and serve, They complete their days in good, And their years in pleasantness.
12 And if they do not hearken, By the dart they pass away, And expire without knowledge.
13 And the profane in heart set the face, They cry not when He hath bound them.
14 Their soul dieth in youth, And their life among the defiled.
15 He draweth out the afflicted in his affliction, And uncovereth in oppression their ear.
16 And also He moved thee from a strait place, [To] a broad place -- no straitness under it, And the sitting beyond of thy table Hath been full of fatness.
17 And the judgment of the wicked thou hast fulfilled, Judgment and justice are upheld -- because of fury,
18 Lest He move thee with a stroke, And the abundance of an atonement turn thee not aside.
19 Doth He value thy riches? He hath gold, and all the forces of power.
20 Desire not the night, For the going up of peoples in their stead.
21 Take heed -- do not turn unto iniquity, For on this thou hast fixed Rather than [on] affliction.
22 Lo, God doth sit on high by His power, Who [is] like Him -- a teacher?
23 Who hath appointed unto Him his way? And who said, `Thou hast done iniquity?`
24 Remember that thou magnify His work That men have beheld.
25 All men have looked on it, Man looketh attentively from afar.
26 Lo, God [is] high, And we know not the number of His years, Yea, there [is] no searching.
27 When He doth diminish droppings of the waters, They refine rain according to its vapour,
28 Which clouds do drop, They distil on man abundantly.
29 Yea, doth [any] understand The spreadings out of a cloud? The noises of His tabernacle?
30 Lo, He hath spread over it His light, And the roots of the sea He hath covered,
31 For by them He doth judge peoples, He giveth food in abundance.
32 By two palms He hath covered the light, And layeth a charge over it in meeting,
33 He sheweth by it [to] his friend substance, Anger against perversity.