1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.

3 Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?

4 Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.

5 Tačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią.

6 Jei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau.

7 Bet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą.

8 Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą.

9 Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.

10 Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.

11 Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.

12 Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu.

13 Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.

14 Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.

15 Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse.

16 Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akys­mirties šešėlis,

17 nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.

18 Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla.

19 Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse.

20 Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras.

21 O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.

22 Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama".

1 And Job answereth and saith: --

2 I have heard many such things, Miserable comforters [are] ye all.

3 Is there an end to words of wind? Or what doth embolden thee that thou answerest?

4 I also, like you, might speak, If your soul were in my soul`s stead. I might join against you with words, And nod at you with my head.

5 I might harden you with my mouth, And the moving of my lips might be sparing.

6 If I speak, my pain is not restrained, And I cease -- what goeth from me?

7 Only, now, it hath wearied me; Thou hast desolated all my company,

8 And Thou dost loathe me, For a witness it hath been, And rise up against me doth my failure, In my face it testifieth.

9 His anger hath torn, and he hateth me, He hath gnashed at me with his teeth, My adversary sharpeneth his eyes for me.

10 They have gaped on me with their mouth, In reproach they have smitten my cheeks, Together against me they set themselves.

11 God shutteth me up unto the perverse, And to the hands of the wicked turneth me over.

12 At ease I have been, and he breaketh me, And he hath laid hold on my neck, And he breaketh me in pieces, And he raiseth me to him for a mark.

13 Go round against me do his archers. He splitteth my reins, and spareth not, He poureth out to the earth my gall.

14 He breaketh me -- breach upon breach, He runneth upon me as a mighty one.

15 Sackcloth I have sewed on my skin, And have rolled in the dust my horn.

16 My face is foul with weeping, And on mine eyelids [is] death-shade.

17 Not for violence in my hands, And my prayer [is] pure.

18 O earth, do not thou cover my blood! And let there not be a place for my cry.

19 Also, now, lo, in the heavens [is] my witness, And my testifier in the high places.

20 My interpreter [is] my friend, Unto God hath mine eye dropped:

21 And he reasoneth for a man with God, And a son of man for his friend.

22 When a few years do come, Then a path I return not do I go.