1 "Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.
2 Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?
3 Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?
4 Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.
5 Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?
6 Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.
7 Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,
8 tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.
9 Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,
10 tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.
11 Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;
12 tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.
13 Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,
14 tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?
15 Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?
16 Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?
17 Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?
18 Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.
19 Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?
20 Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?
21 Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,
22 tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.
23 Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.
24 Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?
25 Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?
26 Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,
27 mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?
28 Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.
29 Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?
30 Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.
31 Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’
32 Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.
33 Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;
34 nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.
35 O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.
36 Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.
37 Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.
38 Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,
39 jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,
40 tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietojepiktžolės". Taip Jobas baigė savo kalbą.
1 A covenant I made for mine eyes, And what -- do I attend to a virgin?
2 And what [is] the portion of God from above? And the inheritance of the Mighty from the heights?
3 Is not calamity to the perverse? And strangeness to workers of iniquity?
4 Doth not He see my ways, And all my steps number?
5 If I have walked with vanity, And my foot doth hasten to deceit,
6 He doth weigh me in righteous balances, And God doth know my integrity.
7 If my step doth turn aside from the way, And after mine eyes hath my heart gone, And to my hands cleaved hath blemish,
8 Let me sow -- and another eat, And my products let be rooted out.
9 If my heart hath been enticed by woman, And by the opening of my neighbour I laid wait,
10 Grind to another let my wife, And over her let others bend.
11 For it [is] a wicked thing, and a judicial iniquity;
12 For a fire it [is], to destruction it consumeth, And among all mine increase doth take root,
13 If I despise the cause of my man-servant, And of my handmaid, In their contending with me,
14 Then what do I do when God ariseth? And when He doth inspect, What do I answer Him?
15 Did not He that made me in the womb make him? Yea, prepare us in the womb doth One.
16 If I withhold from pleasure the poor, And the eyes of the widow do consume,
17 And I do eat my morsel by myself, And the orphan hath not eat of it,
18 (But from my youth He grew up with me as [with] a father, And from the belly of my mother I am led.)
19 If I see [any] perishing without clothing, And there is no covering to the needy,
20 If his loins have not blessed me, And from the fleece of my sheep He doth not warm himself,
21 If I have waved at the fatherless my hand, When I see in [him] the gate of my court,
22 My shoulder from its blade let fall, And mine arm from the bone be broken.
23 For a dread unto me [is] calamity [from] God, And because of His excellency I am not able.
24 If I have made gold my confidence, And to the pure gold have said, `My trust,`
25 If I rejoice because great [is] my wealth, And because abundance hath my hand found,
26 If I see the light when it shineth, And the precious moon walking,
27 And my heart is enticed in secret, And my hand doth kiss my mouth,
28 It also [is] a judicial iniquity, For I had lied to God above.
29 If I rejoice at the ruin of my hater, And stirred up myself when evil found him,
30 Yea, I have not suffered my mouth to sin, To ask with an oath his life.
31 If not -- say ye, O men of my tent, `O that we had of his flesh, we are not satisfied.`
32 In the street doth not lodge a stranger, My doors to the traveller I open.
33 If I have covered as Adam my transgressions, To hide in my bosom mine iniquity,
34 Because I fear a great multitude, And the contempt of families doth affright me, Then I am silent, I go not out of the opening.
35 Who giveth to me a hearing? lo, my mark. The Mighty One doth answer me, And a bill hath mine adversary written.
36 If not -- on my shoulder I take it up, I bind it a crown on myself.
37 The number of my steps I tell Him, As a leader I approach Him.
38 If against me my land doth cry out, And together its furrows weep,
39 If its strength I consumed without money, And the life of its possessors, I have caused to breathe out,
40 Instead of wheat let a thorn go forth, And instead of barley a useless weed! The words of Job are finished.