1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

2 "Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?

3 Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.

4 Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.

5 Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.

6 Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?

7 Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

8 Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.

9 Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.

10 Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.

11 Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.

12 Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.

13 Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,

14 mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.

15 Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.

16 Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:

17 ‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?

18 Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.

19 Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai­dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.

20 Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.

21 Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ".

1 And Eliphaz the Temanite answereth and saith: --

2 Hath one tried a word with thee? -- Thou art weary! And to keep in words who is able?

3 Lo, thou hast instructed many, And feeble hands thou makest strong.

4 The stumbling one do thy words raise up, And bowing knees thou dost strengthen.

5 But now, it cometh in unto thee, And thou art weary; It striketh unto thee, and thou art troubled.

6 Is not thy reverence thy confidence? Thy hope -- the perfection of thy ways?

7 Remember, I pray thee, Who, being innocent, hath perished? And where have the upright been cut off?

8 As I have seen -- ploughers of iniquity, And sowers of misery, reap it!

9 From the breath of God they perish, And from the spirit of His anger consumed.

10 The roaring of a lion, And the voice of a fierce lion, And teeth of young lions have been broken.

11 An old lion is perishing without prey, And the whelps of the lioness do separate.

12 And unto me a thing is secretly brought, And receive doth mine ear a little of it.

13 In thoughts from visions of the night, In the falling of deep sleep on men,

14 Fear hath met me, and trembling, And the multitude of my bones caused to fear.

15 And a spirit before my face doth pass, Stand up doth the hair of my flesh;

16 It standeth, and I discern not its aspect, A similitude [is] over-against mine eyes, Silence! and a voice I hear:

17 `Is mortal man than God more righteous? Than his Maker is a man cleaner?

18 Lo, in His servants He putteth no credence, Nor in His messengers setteth praise.`

19 Also -- the inhabitants of houses of clay, (Whose foundation [is] in the dust, They bruise them before a moth.)

20 From morning to evening are beaten down, Without any regarding, for ever they perish.

21 Hath not their excellency been removed with them? They die, and not in wisdom!