1 "Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?
2 Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.
3 Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.
4 Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.
5 Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.
6 Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.
7 Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.
8 Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,
9 kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.
10 Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.
11 Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.
12 Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.
13 Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.
14 Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.
15 Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.
16 Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.
17 Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.
18 Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.
19 Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.
20 Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o karenuo kardo jėgos.
21 Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.
22 Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.
23 Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.
24 Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.
25 Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.
26 Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.
27 Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui".
1 Pray, call, is there any to answer thee? And unto which of the holy ones dost thou turn?
2 For provocation slayeth the perverse, And envy putteth to death the simple,
3 I -- I have seen the perverse taking root, And I mark his habitation straightway,
4 Far are his sons from safety, And they are bruised in the gate, And there is no deliverer.
5 Whose harvest the hungry doth eat, And even from the thorns taketh it, And the designing swallowed their wealth.
6 For sorrow cometh not forth from the dust, Nor from the ground springeth up misery.
7 For man to misery is born, And the sparks go high to fly.
8 Yet I -- I inquire for God, And for God I give my word,
9 Doing great things, and there is no searching. Wonderful, till there is no numbering.
10 Who is giving rain on the face of the land, And is sending waters on the out-places.
11 To set the low on a high place, And the mourners have been high [in] safety.
12 Making void thoughts of the subtile, And their hands do not execute wisdom.
13 Capturing the wise in their subtilty, And the counsel of wrestling ones was hastened,
14 By day they meet darkness, And as night -- they grope at noon.
15 And He saveth the wasted from their mouth, And from a strong hand the needy,
16 And there is hope to the poor, And perverseness hath shut her mouth.
17 Lo, the happiness of mortal man, God doth reprove him: And the chastisement of the Mighty despise not,
18 For He doth pain, and He bindeth up, He smiteth, and His hands heal.
19 In six distresses He delivereth thee, And in seven evil striketh not on thee.
20 In famine He hath redeemed thee from death, And in battle from the hands of the sword.
21 When the tongue scourgeth thou art hid, And thou art not afraid of destruction, When it cometh.
22 At destruction and at hunger thou mockest, And of the beast of the earth, Thou art not afraid.
23 (For with sons of the field [is] thy covenant, And the beast of the field Hath been at peace with thee.)
24 And thou hast known that thy tent [is] peace, And inspected thy habitation, and errest not,
25 And hast known that numerous [is] Thy seed, And thine offspring as the herb of the earth;
26 Thou comest in full age unto the grave, As the going up of a stalk in its season.
27 Lo, this -- we searched it out -- it [is] right, hearken; And thou, know for thyself!