1 Mozė sakė: "O jeigu jie netikės manimi ir neklausys mano balso, sakydami: ‘Tau nepasirodė Viešpats’ ".
2 Tuomet Viešpats paklausė jį: "Ką laikai rankoje?" Jis atsakė: "Lazdą".
3 "Mesk žemėn!"tarė Dievas. Jis numetė ją ir ji pavirto gyvate; Mozė ėmė bėgti nuo jos.
4 Viešpats pasakė Mozei: "Ištiesk savo ranką ir nutverk ją už uodegos!" Jis ištiesė savo ranką, nutvėrė ją ir ji pavirto lazda.
5 "Tai daryk, kad jie tikėtų, jog tau pasirodė Viešpats, jų tėvų Dievas, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas".
6 Viešpats kalbėjo toliau ir liepė jam įkišti ranką į savo užantį. Jis įkišo, ir kai ištraukė ją, ranka buvo balta nuo raupsų kaip sniegas.
7 "Vėl įkišk savo ranką į užantį!"tarė Dievas. Jis padarė, kaip buvo liepta. Kai jis ištraukė ją, ji buvo sveika.
8 "Jeigu jie netikės tavimi ir nekreips dėmesio į pirmojo ženklo balsą, tai jie patikės kito ženklo balsu.
9 O jeigu jie netikės šiais dviem ženklais ir neklausys tavo balso, tai pasemk upės vandens ir išliek ant žemės! Tada vanduo, kurį pasemsi iš upės ir išliesi ant žemės, pavirs krauju".
10 Mozė tarė Viešpačiui: "Viešpatie, aš nesu iškalbingas: nebuvau toks anksčiau nei dabar, kai Tu prabilai į savo tarną. Man sunku kalbėti ir mano liežuvis pinasi".
11 Viešpats jam atsakė: "Kas sutvėrė žmogaus burną? Kas padaro jį nebylų, kurčią, matantį ar aklą? Argi ne Aš, Viešpats?
12 Taigi dabar eik, o Aš būsiu su tavo lūpomis ir tave pamokysiu, ką kalbėti".
13 Jis atsakė: "Prašau, Viešpatie, siųsk ką nors kitą!"
14 Tada Viešpats supykęs tarė: "Žinau, kad tavo brolis Aaronas, levitas, yra iškalbus ir jis pasitiks tave. Tave pamatęs, jis džiaugsis savo širdyje.
15 Tu kalbėsi jam ir įdėsi žodžius į jo lūpas. Aš būsiu su tavo ir jo lūpomis ir jus pamokysiu, ką turite daryti.
16 Jis kalbės už tave tautai. Jis bus tavo lūpomis, o tu būsi jam vietoje Dievo.
17 Pasiimk šitą lazdą, su kuria darysi ženklus".
18 Mozė sugrįžo pas savo uošvį Jetrą ir tarė jam: "Prašau, leisk man sugrįžti į Egiptą pas savo brolius ir pasižiūrėti, ar jie tebėra gyvi". Jetras atsakė: "Eik ramybėje!"
19 Viešpats tarė Mozei Midjane: "Sugrįžk į Egiptą! Nes visi, kurie ieškojo tavo gyvybės, yra mirę".
20 Mozė pasiėmė žmoną ir sūnus, užsodino juos ant asilo ir grįžo į Egiptą; ir Dievo lazdą jis pasiėmė į savo ranką.
21 Viešpats pasakė Mozei: "Kai sugrįši į Egiptą, žiūrėk, kad padarytum faraono akivaizdoje visus stebuklus, kuriuos įdėjau į tavo ranką. Bet Aš užkietinsiu jo širdį, ir jis neišleis tautos.
22 Sakyk faraonui: ‘Taip kalba Viešpats: ‘Izraelis yra mano pirmagimis sūnus.
23 Aš tau sakau: išleisk mano sūnų, kad jis man tarnautų; jei neišleisi jo, nužudysiu tavo pirmagimį sūnų’ ".
24 Pakeliui, nakvynės namuose, sutiko jį Viešpats ir norėjo nužudyti.
25 Tada Cipora, paėmusi aštrų akmenį, apipjaustė sūnų, numetė odelę prie Mozės kojų ir tarė: "Tu esi mano kruvinas vyras!"
26 Ir Viešpats leido jam eiti. Tada ji pasakė: "Kruvinas vyras dėl apipjaustymo".
27 Viešpats tarė Aaronui: "Eik į dykumą pasitikti Mozės". Jis ėjo ir, sutikęs jį prie Dievo kalno, pabučiavo.
28 Mozė papasakojo Aaronui visus Viešpaties, kuris jį siuntė, žodžius ir apie visus ženklus, kuriuos Jis jam įsakė daryti.
29 Mozė ir Aaronas nuėję surinko visus izraelitų vyresniuosius.
30 Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse.
31 Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį.
1 And Moses answereth and saith, `And, if they do not give credence to me, nor hearken to my voice, and say, Jehovah hath not appeared unto thee?`
2 And Jehovah saith unto him, `What [is] this in thy hand?` and he saith, `A rod;`
3 and He saith, `Cast it to the earth;` and he casteth it to the earth, and it becometh a serpent -- and Moses fleeth from its presence.
4 And Jehovah saith unto Moses, `Put forth thy hand, and lay hold on the tail of it;` and he putteth forth his hand, and layeth hold on it, and it becometh a rod in his hand --
5 `-- so that they believe that Jehovah, God of their fathers, hath appeared unto thee, God of Abraham, God of Isaac, and God of Jacob.`
6 And Jehovah saith to him again, `Put in, I pray thee, thy hand into thy bosom;` and he putteth in his hand into his bosom, and he bringeth it out, and lo, his hand [is] leprous as snow;
7 and He saith, `Put back thy hand unto thy bosom;` and he putteth back his hand unto his bosom, and he bringeth it out from his bosom, and lo, it hath turned back as his flesh --
8 `-- and it hath come to pass, if they do not give credence to thee, and hearken not to the voice of the first sign, that they have given credence to the voice of the latter sign.
9 `And it hath come to pass, if they do not give credence even to these two signs, nor hearken to thy voice, that thou hast taken of the waters of the River, and hast poured on the dry land, and the waters which thou takest from the River have been, yea, they have become -- blood on the dry land.`
10 And Moses saith unto Jehovah, `O, my Lord, I [am] not a man of words, either yesterday, or before, or since Thy speaking unto Thy servant, for I [am] slow of mouth, and slow of tongue.`
11 And Jehovah saith unto him, `Who appointed a mouth for man? or who appointeth the dumb, or deaf, or open, or blind? is it not I, Jehovah?
12 and now, go, and I -- I am with thy mouth, and have directed thee that which thou speakest;`
13 and he saith, `O, my Lord, send, I pray thee, by the hand Thou dost send.`
14 And the anger of Jehovah burneth against Moses, and He saith, `Is not Aaron the Levite thy brother? I have known that he speaketh well, and also, lo, he is coming out to meet thee; when he hath seen thee, then he hath rejoiced in his heart,
15 and thou hast spoken unto him, and hast set the words in his mouth, and I -- I am with thy mouth, and with his mouth, and have directed you that which ye do;
16 and he, he hath spoken for thee unto the people, and it hath come to pass, he -- he is to thee for a mouth, and thou -- thou art to him for God;
17 and this rod thou dost take in thy hand, with which thou doest the signs.`
18 And Moses goeth and turneth back unto Jethro his father-in-law, and saith to him, `Let me go, I pray thee, and I turn back unto my brethren who [are] in Egypt, and I see whether they are yet alive.` And Jethro saith to Moses, `Go in peace.`
19 And Jehovah saith unto Moses in Midian, `Go, turn back to Egypt, for all the men have died who seek thy life;`
20 and Moses taketh his wife, and his sons, and causeth them to ride on the ass, and turneth back to the land of Egypt, and Moses taketh the rod of God in his hand.
21 And Jehovah saith unto Moses, `In thy going to turn back to Egypt, see -- all the wonders which I have put in thy hand -- that thou hast done them before Pharaoh, and I -- I strengthen his heart, and he doth not send the people away;
22 and thou hast said unto Pharaoh, Thus said Jehovah, My son, My first-born [is] Israel,
23 and I say unto thee, Send away My son, and he doth serve Me; and -- thou dost refuse to send him away -- lo, I am slaying thy son, thy first-born.`
24 And it cometh to pass in the way, in a lodging place, that Jehovah meeteth him, and seeketh to put him to death;
25 and Zipporah taketh a flint, and cutteth off the foreskin of her son, and causeth [it] to touch his feet, and saith, `Surely a bridegroom of blood [art] thou to me;`
26 and He desisteth from him: then she said, `A bridegroom of blood,` in reference to the circumcision.
27 And Jehovah saith unto Aaron, `Go to meet Moses into the wilderness;` and he goeth, and meeteth him in the mount of God, and kisseth him,
28 and Moses declareth to Aaron all the words of Jehovah with which He hath sent him, and all the signs with which He hath charged him.
29 And Moses goeth -- Aaron also -- and they gather all the elders of the sons of Israel,
30 and Aaron speaketh all the words which Jehovah hath spoken unto Moses, and doth the signs before the eyes of the people;
31 and the people believe when they hear that Jehovah hath looked after the sons of Israel, and that He hath seen their affliction; and they bow and do obeisance.