1 Viešpats tarė Mozei: "Dar vieną bausmę užleisiu faraonui ir Egiptui. Po to jis išleis jus, netgi varyte išvarys!

2 Kalbėk žmonėms, kad kiekvienas vyras iš savo kaimyno ir kiekviena moteris iš savo kaimynės paprašytų sidabrinių ir auksinių daiktų".

3 Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius. Be to, Mozė buvo labai žymus vyras Egipto šalyje, faraono tarnų ir tautos akyse.

4 Tada Mozė kalbėjo: "Taip sako Viešpats: ‘Apie vidurnaktį Aš pereisiu Egiptą.

5 Tada mirs visi pirmagimiai, pradedant faraono, sėdinčio soste, pirmagimiu, ir baigiant pirmagimiu vergės, esančios prie girnų, ir visi gyvulių pirmagimiai.

6 Visoje Egipto šalyje kils verksmas, kokio nėra buvę ir kokio daugiau nebus.

7 Bet prieš nė vieną izraelitą, ar jo gyvulį nė šuo nesulos, kad žinotumėte, jog Viešpats daro skirtumą tarp egiptiečių ir izraelitų’.

8 Tada tavo tarnai ateis ir, nusilenkę prieš mane, sakys: ‘Išeik tu ir visi tavo žinioje esantys žmonės!’ Ir tada aš išeisiu". Mozė išėjo iš faraono degdamas pykčiu.

9 Tada Viešpats tarė Mozei: "Faraonas jūsų neklausys, kad Aš galėčiau padaryti daugiau stebuklų Egipte".

10 Mozė ir Aaronas padarė visus šituos stebuklus faraonui matant. Tačiau Viešpats taip užkietino faraono širdį, kad jis neišleido izraelitų iš savo šalies.

1 And Jehovah saith unto Moses, `One plague more I do bring in on Pharaoh, and on Egypt, afterwards he doth send you away from this; when he is sending you away, he surely casteth you out altogether from this [place];

2 speak, I pray thee, in the ears of the people, and they ask -- each man from his neighbour, and each woman from her neighbour, vessels of silver, and vessels of gold.`

3 And Jehovah giveth the grace of the people in the eyes of the Egyptians; also the man Moses [is] very great in the land of Egypt, in the eyes of the servants of Pharaoh, and in the eyes of the people.

4 And Moses saith, `Thus said Jehovah, About midnight I am going out into the midst of Egypt,

5 and every first-born in the land of Egypt hath died, from the first-born of Pharaoh who is sitting on his throne, unto the first-born of the maid-servant who [is] behind the millstones, and all the first-born of beasts;

6 and there hath been a great cry in all the land of Egypt, such as there hath not been, and such as there is not again.

7 `And against all the sons of Israel a dog sharpeneth not its tongue, from man even unto beast, so that ye know that Jehovah doth make a separation between the Egyptians and Israel;

8 and all these thy servants have come down unto me, and bowed themselves to me, saying, Go out, thou and all the people who [are] at thy feet; and afterwards I do go out;` -- and he goeth out from Pharaoh in the heat of anger.

9 And Jehovah saith unto Moses, `Pharaoh doth not hearken unto you, so as to multiply My wonders in the land of Egypt;`

10 and Moses and Aaron have done all these wonders before Pharaoh, and Jehovah strengtheneth Pharaoh`s heart, and he hath not sent the sons of Israel out of his land.