46 O Marija prabilo: "Mano siela šlovina Viešpatį,

47 ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,

48 nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,

49 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!

50 Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.

51 Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.

52 Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.

53 Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.

54 Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,

55 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviamsAbraomui ir jo palikuonims per amžius".

46 And Mary said, My soul doth magnify the Lord,

47 And my spirit was glad on God my Saviour,

48 Because He looked on the lowliness of His maid-servant, For, lo, henceforth call me happy shall all the generations,

49 For He who is mighty did to me great things, And holy [is] His name,

50 And His kindness [is] to generations of generations, To those fearing Him,

51 He did powerfully with His arm, He scattered abroad the proud in the thought of their heart,

52 He brought down the mighty from thrones, And He exalted the lowly,

53 The hungry He did fill with good, And the rich He sent away empty,

54 He received again Israel His servant, To remember kindness,

55 As He spake unto our fathers, To Abraham and to his seed -- to the age.