1 Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.

2 Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.

3 Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.

4 Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.

5 Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.

6 Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.

7 Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.

8 Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.

9 Jei išmintingas susiginčija su kvailiu,­ar tas niršta, ar juokiasi,­nėra ramybės.

10 Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.

11 Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.

12 Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.

13 Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.

14 Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.

15 Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.

16 Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.

17 Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.

18 Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.

19 Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.

20 Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.

21 Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.

22 Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.

23 Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.

24 Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.

25 Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.

26 Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.

27 Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.