Brangus Dievą mylintis drauge!
1,2 Jau parašyta keletas Kristaus biografijų, kurių šaltinis – pasakojimai, paplitę tarp mūsų iš pirmųjų mokinių ir kitų liudininkų, mačiusių Kristų, lūpų, 3 Tačiau man pasirodė, kad gerai būtų patikrinti visus iki vieno aprašymus ir, kruopščiai patyrinėjus, pateikti tau santrauką, 4 kad įtikėtum tiesa, kurios buvai mokomas.
Išpranašautas Jono Krikštytojo gimimas
5 Savo pasakojimą pradėsiu nuo žydų kunigo Zacharijo. Jis gyveno tada, kai Judėją valdė Erodas, Zacharijas buvo šventyklos tarnų Abijo skyriaus narys. Jo žmona Elzbieta buvo kilusi iš Aarono palikuonių, ir taip pat kaip Zacharijas priklausė žydų kunigų luomui. 6 Jie buvo dievobaimingi žmonės, ir stropiai laikėsi visų Dievo įsakymų. 7 Tačiau jie neturėjo vaikų, nes Elzbieta buvo nevaisinga, ir abu jau buvo labai seni.
8,9 Vieną budėjimo savaitės dieną, kai Zacharijas šventykloje vykdė savo pareigas, burtų keliu jam teko garbė smilkyti Dievo šlovei šventyklos viduje. 10 Tuo tarpu didelė minia meldėsi šventyklos kieme, kaip buvo įprasta smilkymo metu, 11,12 Zacharijas buvo šventykloje, kai staiga smilkalų altoriaus dešinėje pasirodė angelas! Zacharijas apstulbo ir išsigando, 13 Tačiau angelas pasakė: „Nebijok, Zacharijau, aš atėjau pranešti, kad Dievas išklausė jūsų maldą, ir tavo žmona Elzbieta pagimdys sūnų. Pavadink jį Jonu. 14 Jūs abu turėsite daug džiaugsmo ir malonumų jam gimus, ir daugelis džiaugsis kartu su jumis. 15 Jis bus vienas iš didžiųjų Dievo žmonių. Jam nebus galima gerti vyno ar kurio kito svaiginančio gėrimo – jis bus kupinas Šventosios Dvasios dar savo motinos įsčiose. 16 Jis įkalbės daugelį žydų grįžti prie Dievo. 17 Jis bus tvirtos dvasios ir galingas vyras kaip Elijas, senovės pranašas, ir paruoš kelią Mesijui, parengs žmones Jo atėjimui. Jis sušvelnins suaugusiųjų širdis, kad jos taptų panašios į mažų vaikų širdeles, o neklusniųjų mintis pakeis į tikėjimo išmintį." 18 Zacharijas tarė angelui: „Bet tai neįmanoma. Aš jau senas, o mano žmona irgi metuose." 19 Atsakydamas angelas jam tarė: „Aš esu Gabrielius. Aš stoviu Dievo akivaizdoje. Tai Jis mane pasiuntė tau pranešti gerąją žinią! 20 O dabar, kadangi tu nepatikėjai, neteksi kalbos, kol gims kūdikis, Mano žodžiai išsipildys reikiamu laiku."
21 Tuo tarpu minios žmonių laukė, kada pasirodys Zacharijas, ir stebėjosi, kodėl jis taip ilgai užtruko. 22 Kai jis pagaliau išėjo, negalėjo kalbėti. Iš Zacharijo judesių žmonės suprato, kad jis matė šventykloje regėjimą.
23 Likusias budėjimo dienas jis ėjo savo pareigas šventykloje, o po to grįžo namo. 24 Netrukus jo žmona Elzbieta tapo nėščia ir slėpėsi penkis mėnesius. 25 „Koks geras Viešpats, – sakė ji, – kad panaikino tą mano negarbę!"
Išpranašautas Jėzaus gimimas
26 Kitą mėnesį Dievas pasiuntė angelą Gabrielių į Nazaretą, kaimą Galilėjoje, 27 pas mergelę Mariją, susižiedavusią su Juozapu, vyru iš karaliaus Dovydo giminės. 28 Gabrielius, pasirodęs jai, tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji, Dievas su tavimi!" 29 Tai išgirdusi, Marija sutriko ir nusigando, Ji stengėsi suprasti, kas slypi angelo žodžiuose. 30 „Nebijok, Marija, – pasakė jai angelas, – Dievas nusprendė tave nuostabiai palaiminti. 31 Labai greitai tu tapsi nėščia ir pagimdysi Sūnų. Tu Jį pavadinsi Jėzumi. 32 Jis bus didis žmogus ir vadins Jį Dievo Sūnumi. 33 Visagalis Dievas suteiks tavo Sūnui Jo tėvo Dovydo sostą, Jis amžinai valdys Izraelį, ir Jo karalystė niekada nesibaigs!"
34 Marija paklausė angelą: „Kaip aš galiu pagimdyti kūdikį? Aš esu mergaitė ir nepažįstu vyro." 35 Angelas atsakė: „Šventoji Dvasia aplankys tave, ir Dievo galybė pridengs tave Savo šešėliu, todėl gimęs berniukas bus visiškai šventas ir vadinsis Dievo Sūnumi. 36 Štai tavo teta Elzbieta – „nevaisingoji", kaip ją vadino, prieš pusmetį tapo nėščia senyvame amžiuje. 37 Dievas išpildo kiekvieną Savo pažadą." 38 Marija pasakė: „Štai aš – Viešpaties tarnaitė, trokštu tarnauti Jam taip, kaip Jis to nori. Tegul viskas, ką pasakei, išsipildo." Ir tada angelas pranyko.
Marijos apsilankymas pas Elzbietą
39,40 Po kelių dienų Marija išskubėjo į Judėjos kalnus, miestelį, kur gyveno Zacharijas, aplankyti Elzbietos. 41 Kai Marija pasveikino Elzbietą, suspurdėjo kūdikis Elzbietos įsčiose, ir ją aplankė Šventoji Dvasia. 42 Ji džiugiai sušuko Marijai: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų – tavo Sūnus vertas Dievo išaukštinimo. 43 Iš kur man ta garbė, kad Viešpaties motina aplanko mane? 44 Kai tu įėjai ir pasveikinai mane, kai aš išgirdau tavo balsą, iš džiaugsmo suspurdėjo kūdikis mano įsčiose! 45 Tu įtikėjai, kad Viešpats tesės Savo pažadą, todėl Jis nuostabiai palaimino tave."
Marijos giesmė
46 Marija atsakė:
„Kaip aš šlovinu Viešpatį!
47 Aš džiaugiuosi Viešpačiu, savo Gelbėtoju,
48 nes Jis pažvelgė į Savo nuolankią tarnaitę.
Štai nuo dabar visos kartos vadins mane Dievo palaimintąja,
49 nes didžiais dalykais apdovanojo mane Visagalis.
50 Jo gailestingumas neaplenkia nė vieno, kuris Jam paklūsta.
51 Kokia galinga Jo ranka!
Jis išblaško išdidžiuosius išpuikėlius,
52 nuverčia nuo sostų galiūnus ir
išaukština žemesniuosius.
53 Jis pasotina išalkusias širdis,
o turtuolius tuščiomis paleidžia.
54 O kaip Jis padėjo Savo tarnui Izraeliui! Jis neužmiršo Savo pažado,
55 nes pažadėjo mūsų tėvams – Abraomui ir jo vaikams – amžiną gailestingumą."
56 Marija paviešėjo pas Elzbietą apie tris mėnesius ir grįžo į savo namus.
Jono Krikštytojo gimimas
57 Tuo metu atėjo laikas gimti Elzbietos kūdikiui, ir ji pagimdė sūnų. 58 Žinia, koks Viešpats jai gailestingas, greitai pasklido po kaimynus ir gimines, ir visi sveikino ją.
59 Kai kūdikiui suėjo aštuonios dienos, visi giminės ir draugai susirinko į apipjaustymo ceremoniją. Jie visi nusprendė, kad berniuko vardas bus Zacharijas, kaip ir jo tėvo. 60 Bet Elzbieta pasakė: „Visai ne! Jis turi būti pavadintas Jonu!" 61 „Kaip? – stebėjosi šie. – Juk visoje jūsų giminėje nerasi vyro tokiu vardu." 62 Tada jie ženklais paklausė kūdikio tėvą, kokį vardą jis nori duoti berniukui. 63 Tasai pasiekė skiautę popieriaus ir visų nustebimui užrašė: „Jo vardas Jonas!" 64 Tuojau pat Zacharijas atgavo kalbą ir ėmė garbinti Dievą. 65 Žinia apie stebuklą pasklido ne tik po visą kaimyninę apylinkę, bet ir Judėjoje. 66 Visi, kas girdėjo šią naujieną, ilgai svarstė: „Įdomu, kuo taps šis vaikas, kadangi Viešpats jį globoja ypatingai."
Zacharijo giesmė
67 Tada jo tėvą Zachariją aplankė Šventoji Dvasia ir jis pranašavo:
68 „Šlovinkite Viešpatį, Izraelio Dievą, kadangi Jis aplankė Savo tautą ir atnešė jai išgelbėjimą.
69 Jis siunčia mums galingą Gelbėtoją iš Savo tarno Dovydo karališkosios giminės,
70 kaip seniau buvo žadėjęs
per šventuosius pranašus,
71 Kuris išgelbės mus nuo priešų, nuo visų, kas mūsų nekenčia.
72,73 Jis buvo gailestingas mūsų protėviams, pačiam Abraomui,
prisimindamas jam duotą šventą pažadą, jog leis mums,
74 išvaduotiems iš priešų rankos, tarnauti Dievui be baimės
75 per visą gyvenimą šventumu ir teisumu Jo akivaizdoje.
76 O tu, sūneli, vadinsiesi Aukščiausiojo pranašu, nes eisi paruošti kelią Mesijui.
77 Tu mokysi žmones pažinti išgelbėjimą iš nuodėmių atleidimo.
78 Tai įvyks dėl mūsų gailestingojo Dievo malonės,
ir jau netruks nušvisti dangaus aušra,
79 kad paliestų sėdinčius tamsybėse ir mirties ūksmėje, kad palydėtų mus į ramybės kelią."
80 Mažasis berniukas labai mylėjo Dievą.
Kai jis užaugo, atsiskyręs gyveno dykumoje, kol pradėjo tarnauti Izraeliui.
1 HABIENDO muchos tentado á poner en orden la historia de las cosas que entre nosotros han sido ciertísimas,
2 Como nos lo enseñaron 1.2 He. 2.3. 2 P. 1.16. 1 Jn. 1.1.los que desde el 1.2 Mr. 1.1. Jn. 15.27.principio lo vieron por sus ojos, y fueron 1.2 Hch. 26.16. 1 Co. 4.1.ministros de la palabra;
3 Me ha parecido también á mí, después de haber entendido todas las cosas desde el principio con diligencia, escribírtelas por orden, oh 1.3 Hch. 23.26.muy buen 1.3 Hch. 1.1.Teófilo,
4 Para que conozcas la verdad 1.4 Jn. 20.31.de las cosas en las cuales has sido enseñado.
5 HUBO 1.5 Mt. 2.1.en los días de Herodes, rey de Judea, un sacerdote llamado Zacarías, 1.5 1 Cr. 24.10.de la suerte de Abías; y su mujer, de las hijas de Aarón, llamada Elisabet.
6 Y eran ambos 1.6 Gn. 7.1. Fil. 3.6.justos delante de Dios, andando sin reprensión en todos los mandamientos y estatutos del Señor.
7 Y no tenían hijo, porque Elisabet era estéril, y ambos eran avanzados en días.
8 Y aconteció que ejerciendo Zacarías el sacerdocio delante de Dios 1.8 1 Cr. 24.19. 2 Cr. 8.14 y 31.2.por el orden de su vez,
9 Conforme á la costumbre del sacerdocio, salió en suerte 1.9 Ex. 30.7,8. 1 Cr. 23.13. 2 Cr. 29.11.a poner el incienso, entrando en el templo del Señor.
10 Y toda la multitud 1.10 Lv. 16.17.del pueblo 1.10 Sal. 141.2. Ap. 8.3,4.estaba fuera orando á la hora del incienso.
11 Y se le apareció el ángel del Señor puesto en pie á la derecha 1.11 Ex. 30.1.del altar del incienso.
12 Y se turbó Zacarías viéndo le, 1.12 ver. 29. cp. 2.9 y 5.8. Hch. 10.4.y cayó temor sobre él.
13 Mas el ángel le dijo: Zacarías, no temas; porque tu oración ha sido oída, y tu mujer Elisabet te parirá un hijo, y 1.13 ver. 60llamarás su nombre Juan.
1 La visión de Zacarías.
2 La anunciación.
14 Y tendrás gozo y alegría, y 1.14 ver. 58muchos se gozarán de su nacimiento.
15 Porque será grande delante de Dios, y 1.15 Nm. 6.3.no beberá vino ni sidra; y será lleno del Espíritu Santo, aun desde el seno de su madre.
16 Y á muchos de los hijos de Israel convertirá al Señor Dios de ellos.
17 1.17 Mt. 11.14. Porque él irá delante de él con el espíritu y virtud de Elías, 1.17 Mal. 4.6.para convertir los corazones de los padres á los hijos, y los rebeldes á la prudencia de los justos, 1.17 Mal. 3.1. Mt. 11.10. Mr. 1.2.para aparejar al Señor un pueblo apercibido.
18 Y dijo Zacarías al ángel: 1.18 Gn. 17.17.¿En qué conoceré esto? porque yo soy viejo, y mi mujer avanzada en días.
19 Y respondiendo el ángel le dijo: Yo soy 1.19 ver. 26. Dn. 8.16 y 9.21. Mt. 18.10.Gabriel, que estoy delante de Dios; y soy enviado á hablarte, y á darte estas buenas nuevas.
20 Y he aquí estarás mudo y no podrás hablar, hasta el día que esto sea hecho, por cuanto no creíste á mis palabras, las cuales se cumplirán á su tiempo.
21 Y el pueblo estaba esperando á Zacarías, y se maravillaban de que él se detuviese en el templo.
22 Y saliendo, no les podía hablar: y entendieron que había visto visión en el templo: y él les 1.22 ver. 62hablaba por señas, y quedó mudo.
23 Y fué, que cumplidos los días de su oficio, se vino á su casa.
24 Y después de aquellos días concibió su mujer Elisabet, y se encubrió por cinco meses, diciendo:
25 Porque el Señor me ha hecho así en los días en que miró 1.25 Gn. 30.23.para quitar mi afrenta entre los hombres.
26 Y al sexto mes, el ángel 1.26 ver. 19Gabriel fué enviado de Dios á una ciudad de Galilea, llamada Nazaret,
27 A una virgen 1.27 Mt. 1.18.desposada con un varón que se llamaba José, 1.27 Mt. 1.16,20.de la casa de David: y el nombre de la virgen era María.
28 Y entrando el ángel á donde estaba, dijo, ¡Salve, muy favorecida! 1.28 Jue. 6.12.el Señor es contigo: 1.28 ver. 42bendita tú entre las mujeres.
29 Mas ella, cuando le vió, 1.29 ver. 12se turbó de sus palabras, y pensaba qué salutación fuese ésta.
30 Entonces el ángel le dijo: María, no temas, porque has hallado gracia cerca de Dios.
31 Y he aquí, concebirás 1.31 Is. 7.14. Mt. 1.21. cp. 2.21en tu seno, y parirás un hijo, y llamarás su nombre JESUS.
32 Este será grande, y será llamado Hijo del 1.32 vers. 35,76. cp. 6.35.Altísimo: y 1.32 2 S. 7.13,16. Sal. 132.11. Is. 9.6,7 y 16.5.le dará el Señor Dios el trono de David su padre:
33 Y reinará en la casa 1.33 Dn. 2.44 y 7.14,27.de Jacob por siempre; y de su reino no habrá fin.
34 Entonces María dijo al ángel: ¿Cómo será esto? porque no conozco varón.
35 Y respondiendo el ángel le dijo: 1.35 Mt. 1.18,20.El Espíritu Santo vendrá sobre ti, y la virtud del 1.35 vers. 32,76. cp. 6.35.Altísimo te hará sombra; por lo cual también lo Santo que nacerá, será llamado 1.35 Mt. 14.33.Hijo de Dios.
36 Y he aquí, Elisabet 1.36 ver. 58tu parienta, también ella ha concebido hijo en su vejez; y este es el sexto mes á ella que es llamada la estéril:
37 Porque ninguna cosa es imposible para Dios.
38 Entonces María dijo: He aquí la sierva del Señor; hágase á mí conforme á tu palabra. Y el ángel partió de ella.
39 En aquellos días levantándose María, fué 1.39 ver. 65. Jos. 20.7 y 21.11.a la montaña con priesa, á una ciudad de Judá;
40 Y entró en casa de Zacarías, y saludó á Elisabet.
41 Y aconteció, que como oyó Elisabet la salutación de María, la criatura saltó en su vientre; y Elisabet 1.41 ver. 67fué llena del Espíritu Santo,
42 Y exclamó á gran voz, y dijo. 1.42 ver. 28Bendita tú entre las mujeres, y bendito el fruto de tu vientre.
43 ¿Y de dónde esto á mí, que la madre de 1.43 cp. 2.11.mi Señor venga á mí?
44 Porque he aquí, como llegó la voz de tu salutación á mis oídos, la criatura saltó de alegría en mi vientre.
1 Nacimiento de Juan.
2 Cántico de Zacarías.
45 Y 1.45 Jn. 20.29.bienaventurada la que creyó, porque se cumplirán las cosas que le fueron dichas de parte del Señor.
46 Entonces María dijo:
1.46 1 S. 2.1-10. Engrandece mi alma 1.46 Sal. 34.2,3.al Señor;
47 Y mi espíritu se alegró en 1.47 1 Ti. 1.1. Tit. 3.4.Dios mi Salvador,
48 Porque 1.48 1 S. 1.11. Sal. 138.6.ha mirado á la bajeza de su criada;
Porque he aquí, desde ahora me dirán 1.48 ver. 45bienaventurada todas las generaciones.
49 Porque me 1.49 Sal. 71.19 y 126.2,3.ha hecho grandes cosas el Poderoso;
Y 1.49 Sal. 111.9.santo es su nombre.
50 Y 1.50 Sal. 103.17.su misericordia de generación á generación
A los que le temen.
51 Hizo valentía 1.51 Sal. 98.1. Is. 40.10.con su brazo:
1.51 Sal. 33.10. Esparció los soberbios del pensamiento de su corazón.
52 Quitó los poderosos 1.52 1 S. 2.7,8.de los tronos,
Y levantó á los humildes.
53 A los hambrientos 1.53 1 S. 2.5. Sal. 34.10.hinchió de bienes;
Y á los ricos envió vacíos.
54 Recibió á Israel su siervo,
1.54 Sal. 98.3. Acordándose de la misericordia.
55 Como habló á 1.55 Gn. 17.19.nuestros padres
A Abraham y á su simiente para siempre.
56 Y se quedó María con ella como tres meses: después se volvió á su casa.
57 Y á Elisabet se le cumplió el tiempo de parir, y parió un hijo.
58 Y oyeron los vecinos y 1.58 ver. 36los parientes que Dios había hecho con ella grande misericordia, y 1.58 ver. 14se alegraron con ella.
59 Y aconteció, que 1.59 Gn. 17.12. cp. 2.21al octavo día vinieron para circuncidar al niño; y le llamaban del nombre de su padre, Zacarías.
60 Y respondiendo su madre, dijo: 1.60 ver. 13No; sino Juan será llamado.
61 Y le dijeron: ¿Por qué? nadie hay en tu parentela que se llame de este nombre.
62 Y hablaron por señas á su padre, cómo le quería llamar.
63 Y demandando la tablilla, escribió, diciendo: Juan es su nombre. Y todos se maravillaron.
64 Y luego 1.64 ver. 20fué abierta su boca y su lengua, y habló bendiciendo á Dios.
65 Y fué un 1.65 cp. 7.16.temor sobre todos los vecinos de ellos; y en todas 1.65 ver. 39las montañas de Judea fueron divulgadas todas estas cosas.
66 Y todos los que las oían, las conservaban en su corazón, diciendo: ¿Quién será este niño? Y 1.66 Sal. 80.17. Hch. 11.21.la mano del Señor estaba con él.
67 Y Zacarías su padre 1.67 ver. 41fué lleno de Espíritu Santo, y profetizó, diciendo:
68 Bendito el 1.68 1 R. 1.48. Sal. 41.13 y 72.18 y 106.48.Señor Dios de Israel,
Que 1.68 Ex. 3.16. Sal. 111.9. cp. 2.38ha visitado y hecho redención á su pueblo,
69 Y nos alzó 1.69 Sal. 132.17.un cuerno de salvación
En la casa de David su siervo,
70 Como habló 1.70 Jer. 23.5,6 y 30.9.por boca de sus santos profetas que fueron 1.70 Hch. 3.21.desde el principio:
71 Salvación de nuestros enemigos, y de mano de todos los que nos aborrecieron;
72 1.72 ver. 54 Para hacer misericordia con nuestros padres,
Y 1.72 Sal. 105.8,9.acordándose de su santo pacto;
73 Del juramento 1.73 Gn. 22.16.que juró á Abraham nuestro padre,
Que nos había de dar,
74 Que sin temor librados de nuestros enemigos,
Le serviríamos
75 En santidad 1.75 Ef. 4.24.y en justicia delante de él, todos los días nuestros.
76 Y tú, niño, 1.76 Mt. 11.9.profeta del 1.76 ver. 32Altísimo serás llamado;
Porque 1.76 ver. 17irás ante la faz del Señor, para aparejar sus caminos;
77 Dando 1.77 cp. 11.52.conocimiento de salud á su pueblo,
Para remisión de sus pecados,
78 Por las entrañas de misericordia de nuestro Dios,
Con que nos visitó de lo alto 1.78 ó, la aurora. Mal. 4.2. Ef. 5.14. 2 P. 1.19.el Oriente,
79 1.79 Is. 9.2. Mt. 4.16. Para dar luz 1.79 Is. 42.7.a los que habitan en tinieblas y en sombra de muerte;
Para encaminar nuestros pies por camino de 1.79 cp. 2.14.paz.
1 Nacimiento de Jesús
2 y su presentación en el templo.
80 Y 1.80 cp. 2.40.el niño crecía, y se fortalecía en espíritu: y 1.80 Mt. 3.1.estuvo en los desiertos hasta el día que se mostró á Israel.
/images/a/Tcg2NiV7ce24OT6kCIQGR)
/images/a/a0208299-6f37-40a0-66e1-2576b9435f00)