Lucas 24

Prisikėlimas

1 Labai ankstų sekmadienio rytą jos pasiėmė tepalus, nuėjo prie kapo 2 ir rado didžiulį akmenį, dengusi įėjimą, nuridentą į šalį. 3 Jos įėjo į vidų, bet Viešpaties Jėzaus kūno neberado. 4 Jos stovėjo čia sutrikusios, nežinodamos, kas Jam galėjo atsitikti. Staiga prieš jas pasirodė du vyrai, apsirengę tokiais spindinčiais drabužiais, kad moterys net buvo apakintos. 5 Jos išsigando ir žemai jiems nusilenkė. Tada vyrai paklausė: „Kodėl jūs kape ieškote gyvo žmogaus? 6,7 Jo čia nėra. Jis prisikėlė. Ar neprisimenate, ką Jis jums pasakė Galilėjoje? Mesijas bus išduotas ir atsidurs blogų žmonių valioje, nukryžiuotas prisikels trečią dieną." 8 Tuomet jos prisiminė Jėzaus žodžius, 9 sugrįžo atgal į Jeruzalę, kad pasakytų vienuolikai mokinių ir visiems kitiems, kas įvyko. 10 (Moterys, įėjusios į kapo rūsį, buvo Marija Magdalietė, Joana, Jokūbo motina Marija ir keletas kitų.) 11 Bet tiems vyrams jų žodžiai atrodė kaip pasaka. Jie netikėjo jomis.

12 Tačiau Petras nubėgo prie kapo pažiūrėti. Pasilenkęs jis pažvelgė į vidų ir pamatė tuščias linines drobules. Jis vėl grįžo namo stebėdamasis tuo, kas buvo įvykę.

Pakeliui į Emausą

13 Tą pačią dieną, Sekmadienį, du Jėzaus sekėjai ėjo į Emauso kaimą, esantį už septynių mylių nuo Jeruzalės. 14 Eidami jie kalbėjosi apie Jėzaus mirtį, 15 ir staiga prie keliauninkų prisiartino Jėzus. Jis ėjo šalia jų, 16 bet šie Jo nepažino, kadangi nuo to juos saugojo Dievas. 17 „Jūs, atrodo, apie kažką smarkiai diskutuojate? – Jis paklausė. – Kuo jūs taip susirūpinote?" Jie nutilo, ir jų veidai apsiniaukė.

18 Vienas iš jų, vardu Kleopas, pasakė: „Jūs greičiausiai vienintelis žmogus Jeruzalėje, negirdėjęs apie baisius dalykus, kurie vyko praėjusią savaitę." 19 „Kokius dalykus?" – paklausė Jėzus. „Visa tai atsitiko Jėzui, žmogui iš Nazareto, – pasakė jie. – Jis buvo pranašas, kuris darė neįtikėtinus stebuklus ir buvo galingas Mokytojas, aukštai vertinamas Dievo ir žmonių. 20 Bet aukštieji kunigai ir mūsų religijos vadovai suėmė Jį, perdavė romėnų vyriausybei, kad Jį pasmerktų mirčiai. Jie nukryžiavo Jį. 21 Mes manėme, kad Jis šlovingasis Mesijas ir atėjo išgelbėti Izraelį. O greta to, kas įvyko prieš tris dienas, 22,23 šiandien rytą kelios mūsų grupės moterys buvo nuėjusios prie Jo kapo. Jos grįžo su neįtikėtina naujiena, kad Jo kūno kape nebėra ir kad jos susitiko angelus, pasakiusius, jog Jėzus gyvas. 24 Vyrai taip pat bėgo pažiūrėti, ir tikrai – kūno nebėra, kaip moterys ir sakė."

25 Tada Jėzus tarė jiems: „Ak jūs paiki, paiki žmonės! Kaip sunkiai jūs patikite tuo, apie ką rašo pranašai Raštuose! 26 Argi neaiškiai buvo pasakyta pranašų, kad Mesijas turės visa tai iškentėti, prieš išeidamas į Savo šlovę?" 27 Tada Jėzus citavo jiems vieną pastraipą po kitos iš pranašų Raštų, pradėdamas Pradžios knyga, ir, peržvelgęs visus Raštus, aiškino jų prasmę ir tai, kas juose rašoma apie Jį.

28 Dabar jau jie artėjo prie Emauso. Jėzus būtų keliavęs toliau, 29 bet jie maldavo Jį pasilikti nakčiai, nes jau temo. 30 Tada Jis nuėjo su jais į namus. Jiems atsisėdus valgyti, Jis paprašė Viešpatį palaiminti maistą, paėmė mažą kepalėlį duonos, laužė jį ir davė kitiems. 31 Tik staiga jų akys atsivėrė ir jie pažino Jėzų! Bet tuo metu Jis pranyko jiems iš akių! 32 Jie pradėjo vienas kitam pasakoti, kaip jų širdys sušilo, kai Jis su jais kalbėjo, aiškindamas Raštą.

33 Po valandos jie sugrįžo atgal į Jeruzalę, kur juos pasitiko vienuolika mokinių 34 šiais žodžiais: „Viešpats iš tiesų prisikėlė! Jis pasirodė Petrui!" 35 Tiedu iš Emauso tuojau papasakojo, kaip jiems pasirodė Jėzus kelyje ir kaip, belaužantį duoną, jie atpažino Jį.

Jėzus pasirodo mokiniams

36 Apie tai besikalbant, tarp jų staiga atsirado pats Jėzus ir pasveikino juos. 37 Bet visas būrelis labai išsigando, manydamas, kad mato dvasią. 38 „Kodėl jūs taip išsigandote?" – paklausė Jis. – Kodėl jūs abejojate, kad tai iš tiesų Aš? 39 Pasižiūrėkite į Mano rankas ir kojas. Žiūrėkite ir įsitikinkite, kad tai esu Aš. Palieskite Mane. Būkite tikri, kad Aš nesu dvasia. Nes dvasia neturi kūno, kaip matote Mane turint." 40 Kalbėdamas Jis iškėlė rankas, kad jie matytų vinių žymes ir parodė jiems žaizdas kojose. 41 Tačiau jie tebestovėjo neryžtingi, pilni džiaugsmo ir abejonių. Tada Jis paklausė: „Ar neturite čia ko valgyti?" 42 Jie davė Jam gabalėlį keptos žuvies, 43 ir visiems žiūrint Jėzus valgė!

44 Tada Jis tarė: „Kai Aš anksčiau buvau su jumis, argi neprisimenate, kai sakiau: viskas, kas turi išsipildyti apie Mane, parašyta Mozės, Pranašų ir Psalmių knygose." 45 Tai pasakęs, Jis atvėrė jų protus bent jau šitiems Raštams išmanyti! 46 Po to pridūrė: „Tikrai, jau seniai parašyta, kad Mesijas turės kentėti ir mirti, ir prisikelti trečią dieną iš numirusių; 47 šita žinia apie prisikėlimą turi pasklisti iš Jeruzalės į visas tautas. Visiems, kurie tik į Mane atsigręžia, bus atleidžiamos nuodėmės. 48 Jūs – šių pranašysčių išsipildymo liudininkai.

49 O dabar Aš jums atsiųsiu Šventąją Dvasią, kaip pažadėjo Mano Tėvas. Dar nepasakokite kitiems apie tai, kol iš dangaus ateis Šventoji Dvasia, – pasilikite mieste, kol Ji iš aukštybių suteiks jums jėgą."

Žengimas į dangų

50 Tada Jėzus nusivedė juos keliu į Betaniją ir, iškėlęs rankas į dangų, palaimino juos. Laimindamas 51 pradėjo kilti į dangų, ir jie Jo nebematė. 52 Visi šlovino Jį, grįžo į Jeruzalę, pilni didelio džiaugsmo, 53 ir nuolat lankė šventyklą, šlovindami Dievą.

1 Y ✝24.1 Mt. 28.1-8. Mr. 16.1-8.EL primer día de la semana, ✝24.1 Jn. 20.1.muy de mañana, vinieron al sepulcro, trayendo las ✝24.1 cp. 23.56.drogas aromáticas que habían aparejado, y algunas otras mujeres con ellas.

2 Y hallaron la piedra revuelta del sepulcro.

3 Y entrando, no hallaron el cuerpo del Señor Jesús.

4 Y aconteció, que estando ellas espantadas de esto, he aquí se pararon junto á ellas ✝24.4 Mt. 28.2. Mr. 16.5.dos ✝24.4 Hch. 1.10.varones con vestiduras resplandecientes;

5 Y como tuviesen ellas temor, y bajasen el rostro á tierra, les dijeron: ¿Por qué buscáis entre los muertos al que vive?

6 No está aquí, mas ha resucitado: acordaos de lo que os habló, cuando ✝24.6 Mt. 17.22,23. Mr. 9.30,31.aun estaba en Galilea,

7 Diciendo: Es menester que el Hijo del hombre sea entregado en manos de hombres pecadores, y que sea crucificado, y resucite al tercer día.

1 La resurrección.

2 Los discípulos de Emmaus.

8 Entonces ellas se acordaron de sus palabras,

9 Y volviendo del sepulcro, ✝24.9 Mt. 28.8. Mr. 16.8,10. Jn. 20.18.dieron nuevas de todas estas cosas á los once, y á todos los demás.

10 Y eran María ✝24.10 Mt. 27.56.Magdalena, y ✝24.10 cp. 8.3.Juana, y María madre de Jacobo, y las demás con ellas, las que dijeron estas cosas á los apóstoles.

11 Mas á ellos ✝24.11 vers. 25,41. Mr. 16.11.les parecían como locura las palabras de ellas, y no las creyeron.

12 Pero levantándose Pedro, ✝24.12 Jn. 20.3,6,10.corrió al sepulcro: y como miró dentro, vió solos los lienzos echados; y se fué maravillándose de lo que había sucedido.

13 Y he aquí, ✝24.13 Mr. 16.12.dos de ellos iban el mismo día á una aldea que estaba de Jerusalem sesenta estadios, llamada Emmaús.

14 E iban hablando entre sí de todas aquellas cosas que habían acaecido.

15 Y aconteció que yendo hablando entre sí, y preguntándose el uno al otro, el mismo Jesús se llegó, é iba con ellos juntamente.

16 Mas ✝24.16 ver. 31. Jn. 20.14 y 21.4.los ojos de ellos estaban embargados, para que no le conociesen.

17 Y díjoles: ¿Qué pláticas son estas que tratáis entre vosotros andando, y estáis tristes?

18 Y respondiendo el uno, que se llamaba Cleofas, le dijo: ¿Tú sólo peregrino eres en Jerusalem, y no has sabido las cosas que en ella han acontecido estos días?

19 Entonces él les dijo: ¿Qué cosas? Y ellos le dijeron: De Jesús Nazareno, ✝24.19 Hch. 2.22.el cual fué varón profeta, poderoso en obra y en palabra delante de Dios y de todo el pueblo;

20 Y cómo le entregaron los príncipes de los sacerdotes y nuestros príncipes á condenación de muerte, y le crucificaron.

21 Mas nosotros esperábamos ✝24.21 cp. 1.68 y 2.38. Hch. 1.6.que él era el que había de redimir á Israel: y ahora sobre todo esto, hoy es el tercer día que esto ha acontecido.

22 Aunque también ✝24.22 Mt. 28.1,8. Mr. 16.1,2,10. Jn. 20.13.unas mujeres de los nuestros nos han espantado, las cuales ✝24.22 ver. 1antes del día fueron al sepulcro:

23 Y no hallando su cuerpo, vinieron diciendo que también habían visto ✝24.23 ver. 4visión de ángeles, los cuales dijeron que él vive.

24 Y fueron ✝24.24 ver. 12. Jn. 20.3.algunos de los nuestros al sepulcro, y hallaron así como las mujeres habían dicho; más á él no le vieron.

25 Entonces él les dijo: ¡Oh insensatos, y tardos de corazón para creer todo lo que los profetas han dicho!

26 ✝ 24.26 vers. 7,44,46 ¿No era necesario que el Cristo padeciera estas cosas, y que entrara en su gloria?

27 ✝ 24.27 vers. 44,45 Y comenzando desde ✝24.27 Gn. 3.15 y 22.18. Nm. 21.9 y 24.17. Dt. 18.17,18,19.Moisés, y de ✝24.27 Is. 7.14 y 9.6 y 40.10,11 y 50.6 y 52.13—53.12 y 61.1 y 63.1-6. Jer. 23.5,6 y 33.14,15. Ez. 34.23 y 37.25. Dn. 9.24,27. Os. 11.1. Mi. 5.2. Zac. 9.9 y 11.13 y 12.10 y 13.7. Mal. 3.1 y 4.2.todos los profetas, declarábales en todas las Escrituras lo que de él decían.

28 Y llegaron á la aldea á donde iban: y él hizo como que iba más lejos.

29 Mas ellos le detuvieron por fuerza, diciendo: Quédate con nosotros, porque se hace tarde, y el día ya ha declinado. Entró pues á estarse con ellos.

30 Y aconteció, que estando sentado con ellos á la mesa, ✝24.30 cp. 22.19.tomando el pan, bendijo, y partió, y dióles.

31 Entonces fueron ✝24.31 ver. 16abiertos los ojos de ellos, y le conocieron; mas él se desapareció de los ojos de ellos.

32 Y decían el uno al otro: ¿No ardía nuestro corazón en nosotros, mientras nos hablaba en el camino, y cuando nos abría las Escrituras?

33 Y levantándose en la misma hora, tornáronse á Jerusalem, ✝24.33 Mr. 16.13.y hallaron á los once reunidos, y ✝24.33 Hch. 1.14.a los que estaban con ellos.

34 Que decían: Ha resucitado el Señor verdaderamente, y ✝24.34 1 Co. 15.5.ha aparecido á Simón.

35 Entonces ellos contaban las cosas que les habían acontecido en el camino, y ✝24.35 vers. 30,31cómo había sido conocido de ellos al partir el pan.

36 Y ✝24.36 Jn. 20.19.entre tanto que ellos hablaban estas cosas, él se puso en medio de ellos, y les dijo: Paz á vosotros.

1 Apariciones de Jesús.

2 La ascensión.

37 Entonces ellos espantados y asombrados, pensaban que veían ✝24.37 Mt. 14.26. Mr. 6.49.espíritu.

38 Mas él les dice: ¿Por qué estáis turbados, y suben pensamientos á vuestros corazones?

39 Mirad mis manos y mis pies, que yo mismo soy: ✝24.39 Jn. 20.20,27. 1 Jn. 1.1.palpad, y ved; que el espíritu ni tiene carne ni huesos, como veis que yo tengo.

40 Y en diciendo esto, les mostró las manos y los pies.

41 Y no creyéndolo aún ellos de gozo, y maravillados, díjoles: ✝24.41 Jn. 21.5.¿Tenéis aquí algo de comer?

42 Entonces ellos le presentaron parte de un pez asado, y un panal de miel.

43 Y él tomó, ✝24.43 Jn. 21.13. Hch. 10.41.y comió delante de ellos.

44 Y él les dijo: ✝24.44 Mt. 16.21.Estas son las palabras que os hablé, estando aún con vosotros: que era necesario que se cumpliesen todas las cosas que están escritas de mí en ✝24.44 ver. 27la ley de Moisés, y en los profetas, y en ✝24.44 Sal. 16.9,10 y 22 y 69 y 88.8,18 y 110.1 y 118.22,26 y 132.11.los salmos.

45 Entonces les abrió el sentido, para que entendiesen las Escrituras;

46 Y díjoles: Así está escrito, y así ✝24.46 ver. 7,26fué necesario que el Cristo padeciese, y resucitase de los muertos al tercer día;

47 Y que se predicase en su nombre ✝24.47 Hch. 13.38.el arrepentimiento y la remisión de pecados ✝24.47 Is. 49.6. Mal. 1.11.en todas las naciones, ✝24.47 Hch. 2.14-17.comenzando de Jerusalem.

48 Y ✝24.48 Hch. 1.8,22.vosotros sois testigos de estas cosas.

49 Y he aquí, ✝24.49 Jn. 14.26. Hch. 1.4.yo enviaré la promesa de mi Padre sobre vosotros: mas vosotros asentad en la ciudad de Jerusalem, ✝24.49 Hch. 2.4.hasta que seáis investidos de ✝24.49 Hch. 1.8.potencia de lo alto.

50 Y sacólos fuera ✝24.50 Hch. 1.12.hasta Bethania, y alzando sus manos, los bendijo.

51 Y aconteció ✝24.51 Mr. 16.19. Jn. 20.17. Hch. 1.9. Ef. 4.8-10.que bendiciéndolos, se fué de ellos; y era llevado arriba al cielo.

52 Y ellos, ✝24.52 Mt. 28.9,17.después de haberle adorado, se volvieron á Jerusalem ✝24.52 Jn. 16.22.con gran gozo;

53 Y estaban siempre ✝24.53 Hch. 2.46.en el templo, alabando y bendiciendo á Dios. Amén.