1 EL peso falso abominación es á Jehová: Mas la pesa cabal le agrada.

2 Cuando viene la soberbia, viene también la deshonra: Mas con los humildes es la sabiduría.

3 La integridad de los rectos los encaminará: Mas destruirá á los pecadores la perversidad de ellos.

4 No aprovecharán las riquezas en el día de la ira: Mas la justicia librará de muerte.

5 La justicia del perfecto enderezará su camino: mas el impío por su impiedad caerá.

6 La justicia de los rectos los librará: Mas los pecadores en su pecado serán presos.

7 Cuando muere el hombre impío, perece su esperanza; Y la espectativa de los malos perecerá.

8 El justo es librado de la tribulación: Mas el impío viene en lugar suyo.

9 El hipócrita con la boca daña á su prójimo: Mas los justos son librados con la sabiduría.

10 En el bien de los justos la ciudad se alegra: Mas cuando los impíos perecen, hay fiestas.

11 Por la bendición de los rectos la ciudad será engrandecida: Mas por la boca de los impíos ella será trastornada.

12 El que carece de entendimiento, menosprecia á su prójimo: Mas el hombre prudente calla.

13 El que anda en chismes, descubre el secreto: Mas el de espíritu fiel encubre la cosa.

14 Cuando faltaren las industrias, caerá el pueblo: Mas en la multitud de consejeros hay salud.

15 Con ansiedad será afligido el que fiare al extraño: Mas el que aborreciere las fianzas vivirá confiado.

16 La mujer graciosa tendrá honra: Y los fuertes tendrán riquezas.

17 A su alma hace bien el hombre misericordioso: Mas el cruel atormenta su carne.

18 El impío hace obra falsa: Mas el que sembrare justicia, tendrá galardón firme.

19 Como la justicia es para vida, Así el que sigue el mal es para su muerte.

20 Abominación son á Jehová los perversos de corazón: Mas los perfectos de camino le son agradables.

21 Aunque llegue la mano á la mano, el malo no quedará sin castigo: Mas la simiente de los justos escapará.

22 Zarcillo de oro en la nariz del puerco, Es la mujer hermosa y apartada de razón.

23 El deseo de los justos es solamente bien: Mas la esperanza de los impíos es enojo.

24 Hay quienes reparten, y les es añadido más: Y hay quienes son escasos más de lo que es justo, mas vienen á pobreza.

25 El alma liberal será engordada: Y el que saciare, él también será saciado.

26 Al que retiene el grano, el pueblo lo maldecirá: Mas bendición será sobre la cabeza del que vende.

27 El que madruga al bien, buscará favor: Mas el que busca el mal, vendrále.

28 El que confía en sus riquezas, caerá: Mas los justos reverdecerán como ramos.

29 El que turba su casa heredará viento; Y el necio será siervo del sabio de corazón.

30 El fruto del justo es árbol de vida: Y el que prende almas, es sabio.

31 Ciertamente el justo será pagado en la tierra: ­Cuánto más el impío y el pecador!

1 Viešpats nekenčia neteisingų svarstyklių, bet teisingos svarstyklės Jam patinka.

2 Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas­ ten išmintis.

3 Dorųjų nekaltumas veda juos, o nusikaltėlių klastingumas juos sunaikins.

4 Turtai nepadeda rūstybės dieną, teisumas išgelbsti nuo mirties.

5 Nekaltojo teisumas nukreips jo kelią, nedorėlis žus dėl savo nedorybių.

6 Dorųjų teisumas išlaisvins juos, o nusikaltėlius sugaus jų pačių užgaidos.

7 Kai nedoras žmogus miršta, jo lūkesčiai pranyksta, ir bedievio viltis pražus.

8 Teisusis išlaisvinamas iš vargų, o nedorėlis atsiduria vietoje jo.

9 Veidmainis savo burna pražudo artimą, bet sumanumu teisusis išlaisvinamas.

10 Teisiųjų pasisekimu miestas džiaugiasi, o nedorėliams žuvus linksmai šūkaujama.

11 Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina.

12 Kam trūksta išminties, tas niekina savo artimą, bet supratingas žmogus tyli.

13 Liežuvautojas atidengia paslaptis, o ištikimasis slepia, kas jam patikėta.

14 Be patarimo tauta pražūna, daug patarėjų suteikia saugumą.

15 Kas laiduoja už svetimąjį, nukentės; kas vengia laiduoti, saugus.

16 Maloni moteris įsigyja garbės, stiprieji krauna turtus.

17 Gailestingas žmogus daro gera savo sielai, žiaurus žmogus kenkia savo kūnui.

18 Nedorėlio darbas apgaulingas, kas sėja teisumą, tikrai gaus atlyginimą.

19 Teisumas veda į gyvenimą, o kas siekia pikto, siekia to savo pražūčiai.

20 Viešpats nekenčia veidmainių, bet dorieji Jam patinka.

21 Nors ir susijungtų, nedorėliai neišvengs bausmės, bet teisiojo palikuonys bus išgelbėti.

22 Kaip aukso žiedas kiaulės snukyje yra graži moteris, neturinti supratimo.

23 Teisiųjų troškimai geri, o nedorėlių viltis yra rūstybė.

24 Vieni dosniai dalina ir turtėja, kiti pasilaiko daugiau negu reikia, bet dar labiau nuskursta.

25 Dosni siela bus pasotinta, kas girdo, pats bus pagirdytas.

26 Kas neparduoda javų, tą keikia tauta; kas parduoda juos, laiminamas.

27 Kas stropiai ieško gera, sulauks palankumo; kas siekia pikto, pats to susilauks.

28 Kas pasitiki savo turtais, kris, o teisusis žaliuos kaip lapas.

29 Kas kelia nesantaiką savo namuose, paveldės vėjus; kvailys tarnaus išmintingam.

30 Teisiojo vaisius yra gyvybės medis, ir kas laimi sielas, tas išmintingas.

31 Jei teisusis gaus atlyginimą žemėje, tai tuo labiau nedorėlis ir nusidėjėlis.