21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

2 Juk mes visi daug kur nusižengiame. Kas nenusižengia žodžiu, tas yra tobulas žmogus; jis sugeba pažaboti ir visą kūną.

3 Jei mes įbrukame žąslus arkliams į nasrus, kad mums paklustų, mes suvaldome visą jų kūną.4 Štai kad ir laivai: nors jie tokie dideli ir smarkių vėjų varomi, mažytis vairas juos pakreipia, kur nori vairininkas.5 Taip pat ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Žiūrėkite, kokia maža ugnelė padega didžiausią girią;6 ir liežuvis yra ugnisnedorybės pasaulis. Liežuvis yra vienas iš mūsų narių, kuris suteršia visą kūną, padega gyvenimo eigą, pats pragaro padegtas.

7 Kiekviena žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų veislė buvo sutramdyta ir yra sutramdoma žmogaus prigimties jėga.8 O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų.

9 Juo laiminame mūsų Dievą Tėvą ir juo keikiame žmones, kurie sutverti pagal Dievo atvaizdą.10 Iš tų pačių lūpų plaukia ir laiminimas, ir prakeikimas. Bet taip, mano broliai, neturi būti!11 Nejaugi šaltinis iš tos pačios versmės lieja saldų ir kartų vandenį?12 Argi gali, mano broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir šaltinis negali duoti sūraus vandens ir saldaus.

15 Kantrumu galima įtikinti kunigaikštį; švelnus liežuvis sulaužo kaulus.

18 Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingojo liežuvis gydo.

19 Tiesą kalbančios lūpos pasilieka per amžius, meluojantis liežuvistik akimirką.

19 Žodžių gausumas nebūna be nuodėmės, kas tyli, tas išmintingas.

28 Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.

26 Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to pamaldumas tuščias.

1 Aš sakiau: "Saugosiu savo kelius, kad nenusidėčiau liežuviu; pažabosiu savo burną, kol nedorėlis tebėra priešais mane".

12 Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti?13 Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.

30 Teisiojo burna kalba išmintingai, ir jo liežuviskas teisinga,31 Dievo įstatymas yra jo širdyje; jo žingsniai nesvyruoja.

28 Mano liežuvis skelbs Tavo teisumą, per visą dieną girs Tave!

4 Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.

2 Nuo meluojančių lūpų, nuo klastingo liežuvio išlaisvink, Viešpatie, mano sielą.

3 Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.4 Jie sako: "Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?"

9 Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.

9 Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų,10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme11 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.

1 Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.

36 Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį.37 Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas".

5 Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė,6 ir tarė: "Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia.7 Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!"8 Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.9 Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus.