1 Alors Tsophar, de Naama, prit la parole, et dit:

2 Ne répondra-t-on point à tant de discours, et suffira-t-il d'être un grand parleur pour être justifié?

3 Tes vains propos feront-ils taire les gens? Te moqueras-tu, sans que personne te confonde?

4 Tu as dit: Ma doctrine est pure, je suis sans tache devant tes yeux.

5 Mais je voudrais que Dieu parlât, et qu'il ouvrît sa bouche pour te répondre;

6 Qu'il te montrât les secrets de sa sagesse, de son immense sagesse; et tu reconnaîtrais que Dieu oublie une partie de ton iniquité.

7 Trouveras-tu le fond de Dieu? Trouveras-tu la limite du Tout-Puissant?

8 Ce sont les hauteurs des cieux: qu'y feras-tu? C'est plus profond que les enfers: qu'y connaîtras-tu?

9 Son étendue est plus longue que la terre, et plus large que la mer.

10 S'il saisit, s'il emprisonne, s'il assemble le tribunal, qui l'en empêchera?

11 Car il connaît, lui, les hommes de rien; il voit l'iniquité, sans qu'elle s'en doute;

12 Mais l'homme vide de sens deviendra intelligent, quand l'ânon sauvage naîtra comme un homme!

13 Si tu disposes bien ton cœur, et si tu étends tes mains vers Dieu,

14 (Si l'iniquité est en tes mains, éloigne-la, et que le crime n'habite point dans tes tentes!)

15 Alors certainement tu lèveras ton front sans tache; tu seras raffermi et tu ne craindras rien;

16 Tu oublieras tes peines, tu t'en souviendras comme des eaux écoulées.

17 La vie se lèvera pour toi plus brillante que le midi, et l'obscurité même sera comme le matin.

18 Tu seras plein de confiance, parce que tu auras lieu d'espérer; tu exploreras autour de toi, et tu te coucheras en sécurité;

19 Tu t'étendras à ton aise, et nul ne t'effraiera; et bien des gens te feront la cour.

20 Mais les yeux des méchants seront consumés; tout refuge leur sera ôté, et toute leur espérance sera de rendre l'âme.

1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:

2 "Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar, daug kalbėdamas, būsi išteisintas?

3 Ar tavo melai galėtų nutildyti vyrus? Kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?

4 Tu sakei: ‘Mano mokslas yra tikras, aš esu teisus Tavo akyse’.

5 O kad Dievas, pravėręs lūpas, prabiltų prieš tave.

6 Jis apreikštų tau išminties paslaptis, ir tu pamatytum, kad du kartus daugiau turėtum kentėti. Žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu verta tavo neteisybė.

7 Ar gali tyrinėdamas suprasti Dievą? Ar gali tobulai suprasti Visagalį?

8 Jis aukščiau už dangų. Ką tu gali padaryti? Jis giliau už pragarą. Ką tu gali žinoti?

9 Jis ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.

10 Jei Jis praeidamas suima ir patraukia tieson, kas Jam užgins?

11 Jis pažįsta žmonių tuštybę, mato jų nedorybes. Ar Jis nekreips į tai dėmesio?

12 Tuščias žmogus dedasi išmintingas, nors gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.

13 Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į Jį,

14 jei pašalinsi savo kaltes ir neleisi nedorybei gyventi tavyje,

15 tada pakelsi savo veidą be dėmės, būsi tvirtas ir nieko nebijosi.

16 Tada pamirši buvusį vargą, prisiminsi jį kaip nutekėjusį vandenį.

17 Tavo gyvenimas bus šviesus kaip vidudienis, tu nušvisi kaip rytas.

18 Tu būsi saugus, nes yra viltis, tu apsiklosi ir ilsėsies ramybėje.

19 Tu atsigulsi ir niekas tavęs neišgąsdins, daugelis ieškos tavo pagalbos.

20 Tačiau nedorėlių akys užges, jie nepaspruks, jų viltis kaip paskutinis atodūsis".