1 Better is a dry morsel, and quietness therewith,
Than a house full of feasting with strife.
2 A servant that dealeth wisely shall have rule over a son that causeth shame,
And shall have part in the inheritance among the brethren.
3 The refining pot is for silver, and the furnace for gold;
But Jehovah trieth the hearts.
4 An evil-doer giveth heed to wicked lips;
And a liar giveth ear to a mischievous tongue.
5 Whoso mocketh the poor reproacheth his Maker;
And he that is glad at calamity shall not be unpunished.
6 Children’s children are the crown of old men;
And the glory of children are their fathers.
7 Excellent speech becometh not a fool;
Much less do lying lips a prince.
8 A bribe is as a precious stone in the eyes of him that hath it;
Whithersoever it turneth, it prospereth.
9 He that covereth a transgression seeketh love;
But he that harpeth on a matter separateth chief friends.
10 A rebuke entereth deeper into one that hath understanding
Than a hundred stripes into a fool.
11 An evil man seeketh only rebellion;
Therefore a cruel messenger shall be sent against him.
12 Let a bear robbed of her whelps meet a man,
Rather than a fool in his folly.
13 Whoso rewardeth evil for good,
Evil shall not depart from his house.
14 The beginning of strife is as when one letteth out water:
Therefore leave off contention, before there is quarrelling.
15 He that justifieth the wicked, and he that condemneth the righteous,
Both of them alike are an abomination to Jehovah.
16 Wherefore is there a price in the hand of a fool to buy wisdom,
Seeing he hath no understanding?
17 A friend loveth at all times;
And a brother is born for adversity.
18 A man void of understanding striketh hands,
And becometh surety in the presence of his neighbor.
19 He loveth transgression that loveth strife:
He that raiseth high his gate seeketh destruction.
20 He that hath a wayward heart findeth no good;
And he that hath a perverse tongue falleth into mischief.
21 He that begetteth a fool doeth it to his sorrow;
And the father of a fool hath no joy.
22 A cheerful heart is a good medicine;
But a broken spirit drieth up the bones.
23 A wicked man receiveth a bribe out of the bosom,
To pervert the ways of justice.
24 Wisdom is before the face of him that hath understanding;
But the eyes of a fool are in the ends of the earth.
25 A foolish son is a grief to his father,
And bitterness to her that bare him.
26 Also to punish the righteous is not good,
Nor to smite the noble for their uprightness.
27 He that spareth his words hath knowledge;
And he that is of a cool spirit is a man of understanding.
28 Even a fool, when he holdeth his peace, is counted wise;
When he shutteth his lips, he is esteemed as prudent.
1 Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.
2 Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.
3 Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.
4 Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagispikto liežuvio.
5 Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.
6 Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbėjų tėvai.
7 Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.
8 Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi.
9 Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.
10 Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam.
11 Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.
12 Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje.
13 Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.
14 Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.
15 Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.
16 Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?
17 Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.
18 Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.
19 Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.
20 Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.
21 Kvailas sūnusne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.
22 Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.
23 Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.
24 Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.
25 Kvailas sūnusapmaudas tėvui ir skausmas motinai.
26 Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.
27 Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.
28 Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.