1 My son, if thou art become surety for thy neighbor,

If thou hast stricken thy hands for a stranger;

2 Thou art snared with the words of thy mouth,

Thou art taken with the words of thy mouth.

3 Do this now, my son, and deliver thyself,

Seeing thou art come into the hand of thy neighbor:

Go, humble thyself, and importune thy neighbor;

4 Give not sleep to thine eyes,

Nor slumber to thine eyelids;

5 Deliver thyself as a roe from the hand of the hunter,

And as a bird from the hand of the fowler.

6 Go to the ant, thou sluggard;

Consider her ways, and be wise:

7 Which having no chief,

Overseer, or ruler,

8 Provideth her bread in the summer,

And gathereth her food in the harvest.

9 How long wilt thou sleep, O sluggard?

When wilt thou arise out of thy sleep?

10 Yet a little sleep, a little slumber,

A little folding of the hands to sleep:

11 So shall thy poverty come as a robber,

And thy want as an armed man.

12 A worthless person, a man of iniquity,

Is he that walketh with a perverse mouth;

13 That winketh with his eyes, that speaketh with his feet,

That maketh signs with his fingers;

14 In whose heart is perverseness,

Who deviseth evil continually,

Who soweth discord.

15 Therefore shall his calamity come suddenly;

On a sudden shall he be broken, and that without remedy.

16 There are six things which Jehovah hateth;

Yea, seven which are an abomination unto him:

17 Haughty eyes, a lying tongue,

And hands that shed innocent blood;

18 A heart that deviseth wicked purposes,

Feet that are swift in running to mischief,

19 A false witness that uttereth lies,

And he that soweth discord among brethren.

20 My son, keep the commandment of thy father,

And forsake not the law of thy mother:

21 Bind them continually upon thy heart;

Tie them about thy neck.

22 When thou walkest, it shall lead thee;

When thou sleepest, it shall watch over thee;

And when thou awakest, it shall talk with thee.

23 For the commandment is a lamp; and the law is light;

And reproofs of instruction are the way of life:

24 To keep thee from the evil woman,

From the flattery of the foreigner’s tongue.

25 Lust not after her beauty in thy heart;

Neither let her take thee with her eyelids.

26 For on account of a harlot a man is brought to a piece of bread;

And the adulteress hunteth for the precious life.

27 Can a man take fire in his bosom,

And his clothes not be burned?

28 Or can one walk upon hot coals,

And his feet not be scorched?

29 So he that goeth in to his neighbor’s wife;

Whosoever toucheth her shall not be unpunished.

30 Men do not despise a thief, if he steal

To satisfy himself when he is hungry:

31 But if he be found, he shall restore sevenfold;

He shall give all the substance of his house.

32 He that committeth adultery with a woman is void of understanding:

He doeth it who would destroy his own soul.

33 Wounds and dishonor shall he get;

And his reproach shall not be wiped away.

34 For jealousy is the rage of a man;

And he will not spare in the day of vengeance.

35 He will not regard any ransom;

Neither will he rest content, though thou givest many gifts.

1 Mano sūnau, jei laidavai už savo artimą ar padavei ranką už svetimąjį,

2 tu įsipainiojai savo burnos žodžiais ir esi sugautas savo kalbomis.

3 Daryk štai ką, mano sūnau, ir gelbėk save, nes esi patekęs į savo artimo rankas: eik, nusižemink ir maldauk savo artimą.

4 Neduok miegoti savo akims ir neleisk užsimerkti akių vokams.

5 Gelbėkis kaip elnė iš medžiotojo, kaip paukštis iš paukštgaudžio rankų.

6 Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas.

7 Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,

8 bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas.

9 Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego?

10 Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,

11 ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas.

12 Nenaudėlis žmogus, piktadarys, vaikštinėja su klastinga burna,

13 mirksi akimis, trypia kojomis, rodo pirštu.

14 Klasta jo širdyje, jis nuolat planuoja pikta ir sėja vaidus.

15 Todėl staiga ateis jo žlugimas, ūmai bus jis sudaužytas, nesulaukęs pagalbos.

16 Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse:

17 išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują,

18 širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta,

19 neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių.

20 Mano sūnau, laikykis savo tėvo įsakymų ir nepaniekink motinos įstatymo.

21 Visam laikui užrišk juos ant savo širdies, apsivyniok aplink kaklą.

22 Tau einant, jie lydės tave, tau atsigulus, jie saugos tave, tau pabudus, jie kalbės su tavimi.

23 Įsakymas yra žiburys, įstatymas­šviesa, o pamokantis pabarimas­gyvenimo kelias.

24 Jie saugos tave nuo nedoros moters, nuo svetimos moters meilikaujančios kalbos.

25 Negeisk jos grožio savo širdyje, tenesuvilioja tavęs jos blakstienos.

26 Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę.

27 Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių?

28 Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?

29 Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.

30 Vagis ne taip niekinamas, jei jis vagia būdamas alkanas ir norėdamas pasisotinti.

31 Tačiau pagautas jis atlygins septyneriopai ir atiduos visą savo namų turtą.

32 Svetimoteriaujančiam trūksta proto, jis pats save pražudo.

33 Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta;

34 nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną.

35 Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų.