1 The proverbs of Solomon the son of David, king of Israel:
2 To know wisdom and instruction;
To discern the words of understanding;
3 To receive instruction in wise dealing,
In righteousness and justice and equity;
4 To give prudence to the simple,
To the young man knowledge and discretion:
5 That the wise man may hear, and increase in learning;
And that the man of understanding may attain unto sound counsels:
6 To understand a proverb, and a figure,
The words of the wise, and their dark sayings.
7 The fear of Jehovah is the beginning of knowledge;
But the foolish despise wisdom and instruction.
8 My son, hear the instruction of thy father,
And forsake not the law of thy mother:
9 For they shall be a chaplet of grace unto thy head,
And chains about thy neck.
10 My son, if sinners entice thee,
Consent thou not.
11 If they say, Come with us,
Let us lay wait for blood;
Let us lurk privily for the innocent without cause;
12 Let us swallow them up alive as Sheol,
And whole, as those that go down into the pit;
13 We shall find all precious substance;
We shall fill our houses with spoil;
14 Thou shalt cast thy lot among us;
We will all have one purse:
15 My son, walk not thou in the way with them;
Refrain thy foot from their path:
16 For their feet run to evil,
And they make haste to shed blood.
17 For in vain is the net spread
In the sight of any bird:
18 And these lay wait for their own blood;
They lurk privily for their own lives.
19 So are the ways of every one that is greedy of gain;
It taketh away the life of the owners thereof.
20 Wisdom crieth aloud in the street;
She uttereth her voice in the broad places;
21 She crieth in the chief place of concourse;
At the entrance of the gates,
In the city, she uttereth her words:
22 How long, ye simple ones, will ye love simplicity?
And scoffers delight them in scoffing,
And fools hate knowledge?
23 Turn you at my reproof:
Behold, I will pour out my spirit upon you;
I will make known my words unto you.
24 Because I have called, and ye have refused;
I have stretched out my hand, and no man hath regarded;
25 But ye have set at nought all my counsel,
And would none of my reproof:
26 I also will laugh in the day of your calamity;
I will mock when your fear cometh;
27 When your fear cometh as a storm,
And your calamity cometh on as a whirlwind;
When distress and anguish come upon you.
28 Then will they call upon me, but I will not answer;
They will seek me diligently, but they shall not find me:
29 For that they hated knowledge,
And did not choose the fear of Jehovah,
30 They would none of my counsel,
They despised all my reproof.
31 Therefore shall they eat of the fruit of their own way,
And be filled with their own devices.
32 For the backsliding of the simple shall slay them,
And the careless ease of fools shall destroy them.
33 But whoso hearkeneth unto me shall dwell securely,
And shall be quiet without fear of evil.
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.
2 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,
3 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;
4 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliamssupratimo ir nuovokumo.
5 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,
6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.
7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.
8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.
9 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.
10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.
11 Jei jie sako: "Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.
12 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.
13 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.
14 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri".
15 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.
16 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.
17 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.
18 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.
19 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.
20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.
21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:
22 "Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?
23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.
24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,
25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,
26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,
27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.
28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.
29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.
30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.
31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.
32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.
33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto".