1 He that separateth himself seeketh his own desire,

And rageth against all sound wisdom.

2 A fool hath no delight in understanding,

But only that his heart may reveal itself.

3 When the wicked cometh, there cometh also contempt,

And with ignominy cometh reproach.

4 The words of a man’s mouth are as deep waters;

The wellspring of wisdom is as a flowing brook.

5 To respect the person of the wicked is not good,

Nor to turn aside the righteous in judgment.

6 A fool’s lips enter into contention,

And his mouth calleth for stripes.

7 A fool’s mouth is his destruction,

And his lips are the snare of his soul.

8 The words of a whisperer are as dainty morsels,

And they go down into the innermost parts.

9 He also that is slack in his work

Is brother to him that is a destroyer.

10 The name of Jehovah is a strong tower;

The righteous runneth into it, and is safe.

11 The rich man’s wealth is his strong city,

And as a high wall in his own imagination.

12 Before destruction the heart of man is haughty;

And before honor goeth humility.

13 He that giveth answer before he heareth,

It is folly and shame unto him.

14 The spirit of a man will sustain his infirmity;

But a broken spirit who can bear?

15 The heart of the prudent getteth knowledge;

And the ear of the wise seeketh knowledge.

16 A man’s gift maketh room for him,

And bringeth him before great men.

17 He that pleadeth his cause first seemeth just;

But his neighbor cometh and searcheth him out.

18 The lot causeth contentions to cease,

And parteth between the mighty.

19 A brother offended is harder to be won than a strong city;

And such contentions are like the bars of a castle.

20 A man’s belly shall be filled with the fruit of his mouth;

With the increase of his lips shall he be satisfied.

21 Death and life are in the power of the tongue;

And they that love it shall eat the fruit thereof.

22 Whoso findeth a wife findeth a good thing,

And obtaineth favor of Jehovah.

23 The poor useth entreaties;

But the rich answereth roughly.

24 He that maketh many friends doeth it to his own destruction;

But there is a friend that sticketh closer than a brother.

1 Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.

2 Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.

3 Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.

4 Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis­tekanti srovė.

5 Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.

6 Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.

7 Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos­pinklės jo sielai.

8 Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.

9 Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.

10 Viešpaties vardas­tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.

11 Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.

12 Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.

13 Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.

14 Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?

15 Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.

16 Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.

17 Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.

18 Metant burtus pašalinami nesutarimai ir padaromas sprendimas tarp galingųjų.

19 Įžeistas brolis yra kaip įtvirtintas miestas; ginčai atskiria lyg pilių užkaiščiai.

20 Žmogus pripildys pilvą savo burnos vaisiais, pasisotins savo lūpų derliumi.

21 Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje; kas jį mėgsta, valgys jo vaisių.

22 Kas randa gerą žmoną, randa laimės ir Viešpaties palankumą.

23 Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.

24 Kas nori turėti draugų, turi pats būti draugiškas; būna draugų, artimesnių už brolį.