1 耶和华对撒母耳说： "你为扫罗悲哀要到几时呢？我已经弃绝他作以色列的王了。你把膏油盛满了角， 然后去吧！ 我要差派你到伯利恒人耶西那里去， 因为我在他的众子中， 已经预定了一个为我作王。" 2 撒母耳说： "我怎能去呢？扫罗听见了， 必定杀我。"耶和华说： "你可以带一头母牛犊去， 就说： ‘我来是要向耶和华献祭。’ 3 你要请耶西参加献祭的筵席， 我就会指示你当作的。我指示你的那人， 你要为我膏立他。" 4 于是撒母耳照着耶和华的话去行。他到了伯利恒的时候， 城里的长老就都战战兢兢地出来迎接他， 说： "你是为平安来的吗？" 5 他回答： "是为平安来的。我来是要向耶和华献祭。你们要自洁， 与我一同参加献祭的筵席。"撒母耳使耶西和他的儿子自洁， 邀请他们来参加献祭的筵席。 6 他们来到的时候， 撒母耳看见以利押， 就心里想： "在耶和华面前的这位， 必是他所要膏立的。" 7 但耶和华对撒母耳说： "不要看他的外貌和他高大的身材， 因为我不拣选他。耶和华看人不像人看人， 人是看外表， 耶和华是看内心。" 8 耶西叫亚比拿达在撒母耳面前经过， 撒母耳说： "这也不是耶和华所拣选的。" 9 耶西又叫沙玛经过。撒母耳说： "耶和华也不拣选这个。" 10 耶西叫他的七个儿子都在撒母耳面前经过。但撒母耳对耶西说： "这些都不是耶和华所拣选的。" 11 撒母耳问耶西： "孩子们全都在这里吗？"耶西回答： "还有一个最小的， 正在牧羊。"撒母耳对耶西说： "你派人去把他带回来， 因为他没有来到以前， 我们决不入席。" 12 耶西就派人去把大卫带回来。他面色红润， 眼目清秀， 外貌英俊。耶和华说： "就是这一个， 你起来膏立他吧！ " 13 撒母耳就拿起盛油的角， 在他的兄长中膏立他。从那天起， 耶和华的灵就大大感动大卫。后来撒母耳动身往拉玛去了。 14 耶和华的灵离开了扫罗。有恶鬼从耶和华那里来惊扰他。 15 扫罗的臣仆对他说： "看哪！ 有恶鬼从 神那里来惊扰你。 16 愿我们的主吩咐你面前的臣仆， 去寻找一位善于弹琴的人； 从 神那里来的灵临到你身上的时候， 他可以弹琴， 你就好了。" 17 扫罗对他的臣仆说： "你们可以为我找一个善于弹琴的人， 带到我这里来。" 18 有一个仆人回答： "我见过伯利恒人耶西的一个儿子， 他善于弹琴， 是个大能的勇士， 又是个战士， 谈吐合宜， 容貌俊美， 耶和华也与他同在。" 19 于是扫罗派遣使者去见耶西， 说： "请你叫你放羊的儿子大卫到我这里来。" 20 耶西就牵来一头驴子， 驮上饼、一皮袋酒和一只山羊羔， 交给他的儿子大卫送给扫罗。 21 大卫到了扫罗那里， 就侍立在他面前。扫罗很爱他， 他就作了替扫罗拿武器的人。 22 扫罗再派人到耶西那里去， 说： "请你让大卫侍立在我面前吧， 因为我喜欢他。" 23 每逢从 神那里来的恶鬼临到扫罗身上的时候， 大卫就拿起琴来弹奏， 扫罗就舒服畅快， 恶鬼也离开了他。
1 Viešpats tarė: "Ar ilgai liūdėsi dėl Sauliaus, kurį Aš atmečiau, kad nebūtų Izraelio karaliumi? Prisipildyk savo ragą aliejaus ir eik; Aš pasiųsiu tave į Betliejų pas Jesę, nes vieną jo sūnų pasirinkau karaliumi".2 Samuelis atsakė: "Kaip aš galiu eiti? Jei išgirs Saulius, jis mane nužudys". Viešpats tarė: "Pasiimk veršį ir nuėjęs sakyk: ‘Atėjau Viešpačiui aukoti’.3 Pasikviesk Jesę prie aukos, o Aš tau parodysiu, ką reikia daryti. Tu patepsi tą, kurį tau nurodysiu".4 Samuelis padarė, kaip Viešpats jam sakė. Jam atėjus į Betliejų, miesto vyresnieji nusigando ir, jį pasitikę, klausė: "Ar su taika ateini?"5 Jis atsakė: "Su taika! Atėjau Viešpačiui aukoti. Pasišventinkite ir eikite su manimi prie aukos". Jis pašventino Jesę bei jo sūnus ir juos pakvietė prie aukos.6 Kai jie atėjo, Samuelis pažiūrėjo į Eliabą ir sakė: "Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis".7 Viešpats tarė Samueliui: "Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį".8 Tada Jesė pašaukė Abinadabą ir jam leido praeiti pro Samuelį. Ir jis sakė: "Ir šito Viešpats neišsirinko".9 Jesė leido praeiti Šamui. Ir jis sakė: "Šito Viešpats irgi neišsirinko".10 Taip Jesė leido visiems septyniems sūnums praeiti pro Samuelį. Samuelis tarė Jesei: "Viešpats šitų neišsirinko".11 Ir Samuelis sakė Jesei: "Ar čia jau visi tavo sūnūs?" Jesė atsakė: "Liko dar jauniausias, jis gano avis". Samuelis tarė: "Pasiųsk ir atvesk jį, nes mes nesėsime, kol jis neateis".12 Jis pasiuntė ir atvedė jį. Jis buvo raudonskruostis, gražaus veido ir dailios išvaizdos jaunuolis. Viešpats tarė: "Patepk jį, nes tai jis".13 Samuelis paėmė ragą su aliejumi ir jį patepė tarp jo brolių. Tą dieną Viešpaties Dvasia nužengė ant Dovydo ir pasiliko su juo. Samuelis sugrįžo į Ramą.14 Bet Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo Sauliaus, ir piktoji dvasia nuo Dievo kankino jį.15 Sauliaus tarnai kalbėjo jam: "Štai piktoji dvasia nuo Dievo kankina tave.16 Tegul mūsų valdovas įsako savo tarnams suieškoti vyrą, kuris gražiai skambina arfa. Kai tave apims piktoji dvasia nuo Dievo, jis skambins ir nuramins tave".17 Saulius atsakė savo tarnams: "Suraskite vyrą, mokantį gerai skambinti, ir atveskite jį pas mane".18 Vienas tarnas atsiliepė: "Aš mačiau Jesės sūnų iš Betliejaus, kuris moka gražiai skambinti. Jis vyras drąsus, karingas, išmintingas kalboje, gražus ir Viešpats yra su juo".19 Todėl Saulius pasiuntė pasiuntinius pas Jesę, sakydamas: "Atsiųsk pas mane savo sūnų Dovydą, kuris gano avis".20 Jesė, užkrovęs ant asilo duonos, odinę vyno ir ožiuką, pasiuntė savo sūnų Dovydą Sauliui.21 Dovydas atvyko pas Saulių ir pradėjo jam tarnauti. Saulius jį labai pamilo ir paskyrė savo ginklanešiu.22 Saulius siuntė pas Jesę, sakydamas: "Telieka Dovydas tarnauti pas mane, nes jis rado malonę mano akyse".23 Kai piktoji dvasia nuo Dievo apimdavo Saulių, Dovydas skambindavo arfa. Sauliui palengvėdavo, ir piktoji dvasia nuo jo pasitraukdavo.