1 第三天， 大卫和跟随他的人到了洗革拉。那时亚玛力人袭击了南地和洗革拉。他们攻破了洗革拉， 又放火焚烧。 2 他们把妇女和城里所有的人， 无论大小都掳走了。他们没有杀人， 都带着他们从原路回去了。 3 大卫和跟随他的人到了那城， 看见城已经被火烧毁， 他们的妻子、儿女都被掳走了， 4 就放声大哭， 直哭到没有力气再哭。 5 大卫的两个妻子， 耶斯列人亚希暖和作过拿八妻子的迦密人亚比该， 也都被掳去了。 6 大卫处境非常困难， 因为众人都为自己的儿女心中苦恼， 说要用石头打死大卫； 但大卫靠着耶和华他的 神坚强起来。 7 大卫对亚希米勒的儿子、亚比亚他祭司说： "请你把以弗得带到我这里来。"亚比亚他就把以弗得带到大卫那里去。 8 大卫求问耶和华说： "我可以追赶这群匪徒吗？我可以追上他们吗？"耶和华回答他： "你可以追赶， 你必定追上， 也必定把一切救回来。" 9 于是大卫和跟随他的六百人出发。他们到了比梭溪， 有些跟不上的就留在那里。 10 有二百人太疲乏， 不能渡过比梭溪， 就留在那里， 大卫和四百人继续追赶。 11 他们在田野里遇见一个埃及人， 就把他带到大卫那里。他们给他饭吃， 又给他水喝。 12 又给他一块无花果饼， 两个葡萄饼。他吃了， 精神就恢复过来， 因为他已经三天三夜没有吃东西， 没有喝水了。 13 大卫问他： "你是属谁的？你从哪里来？"他回答： "我是个埃及的青年人， 是亚玛力人的奴仆。因为我三天前病了， 我的主人就把我丢弃了。 14 我们侵袭了基利提的南方和属犹大地的南方， 以及迦勒地的南方， 又用火烧了洗革拉。" 15 大卫对他说： "你愿意带我下到那一群匪徒那里吗？"他回答： "如果你指着 神向我起誓， 不杀死我， 也不把我交在我主人手里， 我就带你下到那一群匪徒那里去。" 16 他带大卫下去。匪徒们都分散在各处， 正在吃喝、跳舞， 因为他们从非利士地和犹大地抢来的战利品很多。 17 大卫击杀他们， 从黄昏直到次日的晚上。除了四百个骑骆驼的年轻人逃跑了以外， 他们当中一个人也没有逃脱。 18 亚玛力人抢去的一切， 大卫都救回来了， 也救回了他的两个妻子。 19 无论大小， 不分男女， 无论是他们抢来的， 或是被人掳去的， 大卫都夺回来， 没有失落一样。 20 大卫夺了所有的羊群和牛群， 跟从大卫的人把它们赶到原有的群畜面前， 说： "这是大卫的战利品。" 21 大卫来到那二百人那里， 那些人因太疲乏不能跟随大卫去， 而留在比梭溪旁； 他们出来迎接大卫和跟随他的众人。大卫接近众人的时候， 就向他们问安。 22 与大卫一起去的那些人中， 有些恶人和流氓说： "他们没有和我们一起去， 我们就不把夺回来的战利品分给他们， 只把他们各人的妻子和儿子还给他们， 让他们领回去就是了。" 23 大卫说： "兄弟们， 耶和华赐给我们的， 你们不可以这样作。他保护了我们， 又把那些攻击我们的匪徒交在我们手里。 24 这事谁要听从你们呢？下战场的得多少， 留守武器的也得多少， 应当大家平分。" 25 从那天起， 大卫定此为以色列的律例典章， 直到今日。 26 大卫到了洗革拉， 就从战利品中取一部分送给他的朋友、犹大的长老， 说： "看哪， 这是从耶和华的仇敌那里得来的战利品， 送给你们作礼物。" 27 他送礼物给在伯特利的、在南地拉末的、在雅提珥的、 28 在亚罗珥的、在息末的、在以实提莫的、 29 在拉哈勒的、在耶拉蔑各城的、在基尼各城的、 30 在何珥玛的、在歌拉珊的、在亚挞的、 31 在希伯仑的人， 又送给一切大卫及其跟随者所到过之地的人。

1 Kai Dovydas ir jo vyrai trečią dieną sugrįžo į Ciklagą, amalekiečiai buvo įsiveržę iš pietų į Ciklagą, užėmę jį ir sudeginę.2 Jie išvedė į nelaisvę moteris; nė vienos nenužudė nuo vyriausios iki jauniausios, bet išsivarė su savimi ir nuėjo savo keliu.3 Dovydas ir jo vyrai, grįžę į miestą, rado jį sudegintą, o jų žmonas, sūnus ir dukteris išvestus nelaisvėn.4 Tada Dovydas ir su juo buvusieji žmonės pakėlė balsus ir verkė, kol nebeliko jėgų verkti.5 Abi Dovydo žmonos irgi buvo išvestos nelaisvėn: jezreelietė Ahinoama ir Abigailė, karmeliečio Nabalo našlė.6 Dovydas buvo labai nuliūdęs, nes žmonės tarėsi jį užmušti akmenimis; visi žmonės sielvartavo dėl savo sūnų ir dukterų. Bet Dovydas sustiprino save Viešpatyje, savo Dieve.7 Dovydas paprašė kunigą Abjatarą, Ahimelecho sūnų, atnešti efodą. Abjataras atnešė efodą Dovydui.8 Dovydas klausė Viešpaties, sakydamas: "Ar man vytis tą gaują? Ar aš juos pavysiu?" Viešpats atsakė: "Vykis! Tikrai pavysi ir išvaduosi belaisvius".9 Taip Dovydas ir šeši šimtai jo vyrų išėjo. Pasiekę Besoro upelį, pavargę kariai pasiliko prie jo.10 Dovydas su keturiais šimtais vyrų toliau vijosi, o du šimtai pasiliko, kadangi buvo taip pavargę, jog neįstengė perbristi upelio.11 Laukuose jie rado egiptietį, atvedė jį pas Dovydą ir davė jam duonos valgyti ir vandens atsigerti.12 Ir jie davė jam džiovintų figų ir dvi kekes džiovintų vynuogių. Pavalgęs jis atsigavo, nes tris paras buvo nevalgęs ir negėręs.13 Tuomet Dovydas klausė jį: "Kam tu priklausai ir iš kur esi?" Jis atsakė: "Aš esu egiptietis, vieno amalekiečio vergas. Mano šeimininkas paliko mane, nes prieš tris dienas susirgau.14 Mes buvome įsiveržę į pietinį keretų kraštą ir į Judą, į pietines Kalebo žemes, ir mes sudeginome Ciklagą".15 Dovydas jam tarė: "Ar tu gali mus nuvesti prie to būrio?" Tas atsakė: "Prisiek man Dievu, kad manęs nenužudysi ir negrąžinsi mano šeimininkui, tada nuvesiu tave pas juos".16 Kai jis nuvedė juos, amalekiečiai buvo pasklidę po visą kraštą, valgė ir gėrė švęsdami, nes buvo paėmę didelį grobį, plėšdami filistinų ir Judo žemes.17 Dovydas mušė juos nuo sutemų iki kitos dienos vakaro; nė vienas iš jų neištrūko, išskyrus keturis šimtus jaunuolių, kurie pabėgo, užsėdę ant kupranugarių.18 Dovydas atsiėmė visa, ką amalekiečiai buvo pagrobę, ir išvadavo abi savo žmonas.19 Nieko jie nepasigedo, mažo ar didelio: nei sūnų, nei dukterų, nei jokių daiktų, kuriuos amalekiečiai buvo paėmę; Dovydas viską atsiėmė.20 Dovydas paėmė visas jų avis ir galvijus ir varė juos pirma savo galvijų, sakydamas: "Tai Dovydo grobis".21 Dovydas atėjo iki tų dviejų šimtų vyrų, kurie buvo išvargę ir nebegalėjo sekti paskui Dovydą ir buvo palikti prie Besoro upelio. Jie išėjo pasitikti Dovydo ir jo vyrų, ir Dovydas priartėjęs juos pasveikino.22 Tada kai kurie pikti vyrai, Belialo žmonės, iš tų, kurie ėjo su Dovydu, kalbėjo: "Jie nėjo su mumis, todėl mes jiems nieko neduosime iš atgauto grobio, tik kiekvienam žmoną ir vaikus, kad, juos pasiėmę, keliautų sau".23 Dovydas tarė: "Mano broliai, negalima taip elgtis su tuo, ką Viešpats mums davė. Jis mus saugojo ir atidavė tą būrį, kuris mus užpuolė, į mūsų rankas.24 Kas pritars jums šiuo klausimu? Ką gauna ėjęs į mūšį, tą gaus ir tas, kuris saugojo mantą; jie turi pasidalinti po lygiai".25 Taip tas nuostatas buvo įvestas Izraelyje ir galioja iki šios dienos.26 Dovydas, sugrįžęs į Ciklagą, pasiuntė dalį grobio Judo vyresniesiems, savo draugams, sakydamas: "Štai jums dovana iš Viešpaties priešų grobio".27 Jis siuntė į Betelį, į pietinį Ramotą, į Jatyrą,28 į Aroerą, į Sifmotą, į Eštemoją,29 į Rachalą, į jerachmeelitų ir kenitų miestus,30 į Hormą, į Bor Ašaną, į Atachą,31 į Hebroną ir visas vietas, kur Dovydas buvo buvęs su savo vyrais.